Tyrėjai paskelbė baigę politinės korupcijos bylą: joje – 8 kaltinamieji

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša teigė: „Norime pranešti, kad baigėme politinės korupcijos bylą, surašytas kaltinamasis aktas, šiuo metu jis įteikinėjimas kaltinamiesiems“. Anot jo, iš viso byloje yra aštuoni kaltinamieji. Jau rytoj byla keliaus į teismą. Tyrėjų teigimu, šioje byloje gali būti skirtos laisvės atėmimo bausmės iki 8-erių metų.

Anot konferencijos dalyvių, vieni kaltinamieji linkę atskleisti daugiau faktų, tačiau kiti nustaytas aplinkybes neigia. Bylą žadama nagrinėti viešuose teismo posėdžiuose.

STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius teigė, kad bylą sudaro daugiau nei 21 tūkst. dokumentų. „Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimą, dėjo visas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, būtų paveikti jų sprendimai.“

R. Lukošiaus teigimu, byloje kaltinimai pareikšti dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikio,neteisėto praturtėjimo (viena iš asmenų). „Nebijota tiesioginio priėjimo prie politikos veikėjų, valdžios atstovų, kurie priėminėjo sprendimus, nebijota prašyti, reikalauti, tartis dėl sau palankių sprendimų“, – sakė jis ir patikslino, kad byla ištirta per 17 mėnesių ir tai, anot jo, tai laikytina, trumpu terminu. Tyrime talkino ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Vyriausioji rinkimų komisiją, iš viso atlikta apie 150 apklausų ir apie 130 įvairių apžiūrų. Per bylos tyrimo laiką įvairioms institucijoms išsiųsta net 800 įvairių raštų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Kaltinimai joje yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

Vieno Lietuvos koncerno buvęs viceprezidentas ir šio koncerno valdomų žiniasklaidos įmonių generalinis direktorius bei valdybos pirmininkas Raimondas Kurlianskis kaltinamas dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko Eligijaus Masiulio, šios partijos valdybos nario Šarūno Gustainio ir buvusio politinės partijos „Darbo partija“ pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio papirkimo (Baudžiamojo kodekso 227 str.) ir prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str.).

R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo. Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su minėtais politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.

Kaltinimuose nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn., už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai. 2015 m. spalio mėn. R. Kurlianskis, susitikęs su tuometiniu Seimo nariu Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą. Š. Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio – lapkričio mėn. Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki tų pačių metų balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteig tos vieš osios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuspręsta šias išlaidas pripažinti Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Tokiu būdu Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo Vyriausioji rinkimų komisija vieną pusmetį nusprendė neskirti „Liberalų sąjūdžiui“ valstybės biudžeto asignavimų – 394 880 eurų.

Buvęs Seimo narys Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu (Baudžiamojo kodekso 225 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 000 eurų kyšis grynais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“; už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.

Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma. R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla.

Taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos „Darbo partija“ pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą „Darbo partijos“ politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinimuose nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę Žemės ūkio ministrę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Taip pat – už pažadą paveikti Žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Kaltinimuose teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ ir „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus. Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. K. nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

Buvusiems Seimo nariams E. Masiuliui ir V. Gapšiui kaltinimai šioje byloje pareikšti dėl kyšininkavimo (Baudžiamojo kodekso 225 str.) ir prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str.). E. Masiuliui taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo (Baudžiamojo kodekso 189-1 str.). Kratos pas E. Masiulį metu buvo rasta ir paimta 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių.

Kaltinime nurodyta, kad E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 eurų iš R. K priėmė kaip kyšį, o likę 136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių E. Masiulio buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Kaltinimai piktnaudžiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam Gintarui Steponavičiui. Kaltinime nurodyta, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš Gintaro Steponavičiaus prašytos 20 000 eurų sumos – 15 000 eurų iš R. Kurlianskui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei G.Steponavičiaus vardo paramos fondui. Dalis šių lėšų buvo panaudotos nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2 016 m. b alandžio 4 d. vykusiems Liberalų sąjūdžio renginiams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

Šioje byloje kaltinimai papirkimu ir prekyba poveikiu pareikšti ir vienam didžiausių Lietuvoje verslo koncernų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad koncerno viceprezidentas bei šio koncerno valdomų žiniasklaidos įmonių generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas R. Kurlianskis nusikalstamas veikas padarė galimai siekdamas koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimo Seime.

Politinė partija „Darbo partija“ kaltinama nusikaltimais, numatytais Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (Kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (Prekyba poveikiu), o politinė partija Liberalų sąjūdis kaltinama nusikaltimais, numatytais Baudžiamojo kodekso 225 str. 1, 2 ir 3 d. (Kyšininkavimas) ir 226 str. 2 ir 4 d. (Prekyba poveikiu) bei 228 str. 2 d. (Piktnaudžiavimas).

Šiuo metu vyksta kaltinamo akto įteikimo kaltinamiesiems procedūra. Iš karto po to, kai kaltinamieji aktai bus įteikti visiems kaltinamiesiems, ši 108 tomų baudžiamoji byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui.

Didieji liberalų vargai prasidėjo 2016 metų gegužę sulaikius tuometį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jo namuose buvo rasti 106 tūkst. eurų, kuriuos parlamentarui perdavė tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Iš verslininko gautus pinigus (200 ir 500 eurų kupiūromis) politikas visą dieną automobilio bagažinėje vežiojosi paslėpęs degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelio dėžutėje. Ją E.Masiulis gavo kartu su pinigais, kuriuos jam verslininkas perdavė savo automobilyje netoli Seimo rūmų.