160 metrų ilgio „Astoria“ į uostamiestį atplukdė 479 keleivius. Daugiausia jų – iš Didžiosios Britanijos.
200 žmonių pasirinko ekskursijas – jie apžiūrėjo Palangą, Kuršių neriją. Kiti po Klaipėdą vaikščiojo savarankiškai. Teatro aikštėje svečių laukė amatų mugė.
„Kruizinis sezonas šiais metais prasideda ypač anksti, ir tai mus džiugina. Per pastaruosius penkerius metus nuolat daugėjo keleivių, pasirenkančių Baltijos jūros kruizus.
Nors laivų skaičius nedidėjo, į Klaipėdą užsuka vis didesni laineriai.
Šįmet Klaipėda turėtų sulaukti apie 80 tūkst. kruizinių laivų keleivių – maždaug 7 proc. daugiau nei pernai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Šiuo metu pasaulio jūras ir vandenynus raižo maždaug 360 kruizinių laivų. Statoma per 90 lainerių – dauguma jų didesni kaip 300 metrų ilgio.
Kruizinių laivų keleiviai Klaipėdos regione per metus palieka maždaug du milijonus eurų.
Daugiausia pelno tenka smulkiajam ir vidutiniam verslui – turistai perka gintaro gaminius, kitus suvenyrus, lankosi kavinėse, vyksta į ekskursijas.
Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, kruizinė laivyba pajūryje padeda sumažinti sezoniškumo problemas. Šiemet sezonas baigsis spalio 19 dieną.
Nors klaipėdiečiai apgailestauja, kad mieste mažėja žmonių, uostamiestį kausto ramybė, nuo didžiųjų pasaulio miestų šurmulio pavargusiems kruizinių laivų keleiviams tai patinka.
Vienos didžiausių pasaulyje kruizinių linijų „Royal Caribbean Cruize Line“ atlikta apklausa parodė, kad Klaipėdos uostą turistai vertina palankiai – 8 iš 10 balų.
Jie išskyrė miesto saugumą, klaipėdiečių draugiškumą.
Tačiau vyresnio amžiaus turistai, neįgalūs žmonės negailėjo kritikos išsiklaipiusiems seniesiems gatvių grindiniams – jais sunku vaikščioti ir važiuoti ratiniais vežimėliais.
Didžiuosius laivus pasitinka su muzika
Užpernai Klaipėdoje lankėsi 53, o pernai atplaukė net 63 kruiziniai laineriai, sukantys ratus aplink Baltijos jūrą.
Pernai į Klaipėdą atplukdyta beveik 75 tūkst. keleivių iš įvairių pasaulio šalių. Tai buvo rekordinis svečių iš užsienio skaičius.
Apskaičiuota, kad kiekvienas iš kruizinio laivo į Lietuvos krantą išlipęs keleivis lankydamas prekybos įstaigas, barus, pirkdamas suvenyrus, vykdamas į ekskursijas palieka maždaug 50–70 eurų.
Todėl kruizinės laivybos plėtra – ne vien Klaipėdos jūrų uostui, bet ir visai Vakarų Lietuvos ekonomikai svarbus projektas, skatinantis verslumą, kuriantis naujas darbo vietas.
Klaipėdos kruizinių laivų terminale su dainomis ir lietuviška muzika krantinėje sutinkamas kiekvienas didesnis kaip 190 metrų ilgio laivas. Tokių pernai buvo apie 40.
Sezoną pradėjusi „Astoria“ taip pat sutikta su muzika.
