Pasiūla derinta su darbo rinka
Ketvirtadienį, pristatydama planuojamą reformą, ŠMM pranešė, kad valstybės finansavimas bus skiriamas studijoms bus skiriamas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Numatoma, kad šiemet valstybės finansavimą aukštosiose mokyklose – tiek universitetuose, tiek kolegijose – gaus beveik 17 tūkst. studentų. Pernai tokių buvo apie 2 tūkst. mažiau.
Studijos bus finansuojamos tiems, kurie atitiks reikalavimus, peržengs stojamojo balo kartelę bei stos į programas, kurios šiuo metu reikalingos valstybei. Šiais metais numatomas minimalus stojamasis balas į valstybės finansuojamas studijas universitetuose yra 3,6 balo, o į kolegijas – 2 balai. Šis kriterijus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.
„Tai yra metas, kai daug jaunų žmonių kelia vieną iš pagrindinių gyvenimę klausimų – ką ir kaip pasirinkti. Stebėdami pokyčius matome, kad jauni žmonės į tą klausimą atsako labai aktyviai stebėdami pokyčiusd darbo rinkoje“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Anot jos, analizuojant švietimo sistemą jau daugelį metų pastebima bėda, kad rengiamų absolventų kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių. Ji sakė, kad šiemet rengiant priėmimo planą tiek aukštajam, tiek profesiniam mokslui, daug dėmesio skirta darbo rinkos poreikiams, bendradarbiauta su investuotojais, verslo atstovais ir pan.
Profesinių mokyklų programų pasiūla
Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet planuojamas atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Daugiausia mokinių numatoma priimti į gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, verslo ir administravimo, statybos, socialinės gerovės sritis.
Numatoma, kad profesinio mokymo įstaigose valstybė finansuos kiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Priėmimas į jas, kaip ir pernai, vyks centralizuotai per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą.
Ministrės patarėjas Marius Ablačinskas džiaugėsi, kad visuomenei siunčiama žinia, kad profesinis mokymas pagaliau statomas šalia aukštojo išsilavinimo: „Šią žinią mus skatinos siųsti verslas, darbdaviai. Šiemet profesinio mokymo priėmimo planas atsiranda šalia aukštojo mokslo planavimo.“
Šiais metais takomi ir aukštesnis planavimo kriterijai. Ankstesniais metais planuojant specialistų poreikį būdavo pasikliaujama profesinių mokyklų siūlymais. Tačiau dabar ministerija planą sudaro vadovaudamasi oficialiomis specialistų porekių prognozėmis. Ypač didelis dėmesys skiriamas regionų poreikiams: didesni priėmimo skaičiai numatomi tose srityse, kurias regionai išskyrė kaip prioritetines.
Prognozuojama, kad 2020 metais reikalingiausi bus inžinerijos ir inžinerinių programų, verslo ir administravimo, gamybos ir perdirbimo bei transporto paslaugų programas profesinėse mokyklose baigę specialistai.
Šiemet planuojama kone tūkstančiu daugiau moksleivių priimti į gamybos ir perdirbimo programas. Viso tokių bus 2093. Maždaug 800 augo ir siūlomų vietų informacijos ir ryšio technologijų programose skaičius, jų bus priimama 1728.
Prognozės rodo, kad 2020 metais bus minimalus poreikis baigusių žuvininkystės, miškininkystės, programas. Todėl šiemet numatoma į šias programas priimti po 75 moksleivius. Mažės ir žemės ūkio specialistų poreikis. Jų į profesines mokyklas planuojama priimti 600. Mažiau moksleivių bus priimama ir į slaugos, menų programas.
Profesinėse mokyklose yra ir valstybės nefinansuojamų vietų, kurios labiausiai skirtos asmenims, jau įgijusiems vieną ar daugiau specialybių profesinio mokymo įstaigose.
Pasak ministrės J.Petrauskienės, didžiausias mokymo programų pasirinkimas siūlomas didžiuosiuose miestuose esančiuose profesinio mokymo centruose. Tačiau ir mažesnių regionų profesinio mokymo įstaigose bus galima pasirinkti įvairias valstybės siūlomas profesinio mokymo programas.
Studijos bus ir mokamos
Šiemet pirmą kartą bus vykdomas priėmimas į mokamas profesinės studijas.
Iki šiol mokslas profesinėse mokyklose buvo nemokamas. Galimybę neribotai nemokamai studijuoti profesinėse mokyklose panaikino prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos ir pernai gruodį Seime priimtos pataisos.
„Iki šiol mokamų studijų nebūdavo, jos atsiranda. Bet nemanau, kad ta naujovė bus populiari šiais metais, daugiau gal reikėtų žiūrėti į ateitį. Šiais metais kol kas tik nedidelis portfelis bus pasiūlytas intensyvių tęstinio mokymo programų, kurios trunka šešis ar devynis mėnesius“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Per LAMA BPO šiemet jau antrus metus vyks priėmimas ir į profesines mokyklas, anksčiau jis nebuvo centralizuotas.
Pasak P. Žiliuko, mokamos profesinės studijos turėtų būti populiarios tarp persikvalifikuojančių asmenų.
„Jos tikriausiai bus populiarios ne dėl pirminio mokymo, o dėl tęstinio mokymo. Manau, kad perspektyvoje, 2019 metais, jų tikrai daugės ir daugės dėl naujos kvalifikacijos įgijimo, ypač kai į kokį nors regioną ateina investicijos. Pagal naują įstatymą už valstybės lėšas žmogus negali įgyti daugybės kvalifikacijų, gali tik dvi, tai tas ir padaryta“, – aiškino P. Žiliukas.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešimo, galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje galės pasinaudoti tie mokiniai, kurie norės patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka daug daugiau, negu yra vietų, pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą, taip pat tie asmenys, kurie valstybės lėšomis jau yra įgiję pirmą ir antrą profesinę kvalifikaciją.
Ministerija penktadienį taip pat pranešė, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis.
„Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą“, – sakoma pranešime.
Šiemet numatoma daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kur specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė. Šiemet profesinio mokymo įstaigose numatoma finansuoti šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. vietų.
„Antai Kauno apskrityje pastaruoju metu įsteigta nemažai naujų gamybos įmonių, dėl to Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau mokinių į inžinerijos, gamybos, verslo ir administravimo paslaugų specialybes, o mažiau – saugos paslaugų, menų programas. Vilniaus regiono profesinio mokymo įstaigos bus pasirengusios priimti daugiau mokinių į inžinerijos, verslo ir administravimo, informacijos ir ryšio technologijų, gamybos, architektūros ir statybos programas. O, tarkime, Klaipėdos regione daugiausia vietų bus pasiūlyta inžinerijai ir paslaugoms asmenims“, – aiškina ministerija.
Ką rinktis aukštojoje mokykloje?
Į darbo pasiūlą atsižvelgta ir planuojant vietų skaičius universitetuose bei kolegijose. Valstybės finansuojamos vietos paskirstytos įvertinus pasiūlą ir darbo rinkos paklausą, peržiūrint universitetinio ir koleginio sektoriaus proporcijas.
Šiemet universitetuose valstybės finansuojamų vietų skaičius augo 2 proc., o kolegijos – 36 proc.
„Tas didėjimas yra daugiau kaip 2 tūkst. Jis susijęs su Vyriausybės įsipareigojimu. Lietuvoje privaloma grįžti prie nemokamų bakalauro studijų. Tai reiškia, kad kiekvienam abiturientui, kuris perkopia kartelę, turi būti garantuojama nemokama studijų vieta“, – sakė viceministras Giedrius Viliūnas.
Anot jo, kolegijose vietų dauginama trečdaliu, nes patirtis rodo, kad profesinio bakalauro, t.y. kolegijose įgyto išsilavinimo, pakanka sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Universitetuose valstybės finansuojamų vietų daugėja toms studijoms, kurių absolventų trūksta.
Universitetuose ketinama priimti daugiau studentų į šių sričių valstybės finansuojamas vietas:
- Matematikos ir fizinių mokslų (priėmimas augs 8 proc.);
- Gyvybės mokslų (priėmimas augs 32 proc.);
- Sveikatos (priėmimas augs 5 proc.);
- Veterinarijos mokslai (priėmimas augs 5 proc.);
- Humanitariniai mokslai (priėmimas augs 6 proc.).
Taip pat yra programų, kuriose mažėja valstybės finansuojamų vietų:
- Sportas (mažės 7 proc.);
- Žemės ūkio mokslai (mažės 4 proc.);
- Socialiniai mokslai, teisė, verslo ir viešoji vadyba (mažės 5 proc.).
Tiek pat studentų, kaip ir pernai, bus priimama ir į informatikos bei menų programas.
Kolegijose augs priėmimas į šių studijų sričių valstybės finansuojamas vietas:
- Inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinių mokslų (augs 50 proc.);
- Žemės ūkio ir veterinarijos (augs 36 proc.);
- Humanitarinių mokslų (augs 31 proc.);
- Socialinių mokslų (augs 22 proc.);
- Sveikatos mokslų (augs 19 proc.).
Gerokai mažiau studentų kolegijos priims į ugdymo mokslų studijų valstybės finansuojamas vietas. Šioje srityje vietų skaičius mažinamas 34 proc. Pernai į šios srities studijas priimtas 121 studentas, šiemet planuojama priimti 80. Taip, pasak viceministro G.Viliūno, yra dėl to, kad programos tiesiog nebuvo užpildamos, trūko stojančiųjų.
Kaip ir universitetuose, taip ir kolegijose, nesikeičia priėmimas į menų studijas.
Derino su kitomis ministerijomis
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė bene du kartus didinti priimamų slaugytojų ir akušerių skaičių, „Investuok Lietuvoje“ – 15 proc. didinti elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičių. Įvertinus „Investuok Lietuvoje“ ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.
ŠMM kartu su Žemės ūkio ministerija inicijavo pokyčius žemės ūkio specialistų rengime: 36 proc. didinamas žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose. Patvirtinus Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinį standartą, bus išgryninta, kokio lygmens ir kokių kvalifikacijų specialistų reikia žemės ūkio sektoriui. Taip pat siekiama plėtoti universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą rengiant žemės ūkio specialistus, subalansuoti ir optimizuoti žemės ūkio studijų programų pasiūlą bei pritaikyti verslo poreikiams.
2018 m. pedagoginių studijų vietos numatomos atsižvelgus į pedagogų poreikio tyrimo rezultatus. Priėmimui į pirmąją pakopą numatoma skirti finansavimą pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei integruotų gamtos mokslų pedagogams, kurių labiausiai trūksta.
2018 m. bendras menų studijų vietų skaičius, lyginant su 2017 m. nekinta – 645. Menų studijų vietos 2018 m., kaip ir 2017 m., telkiamos į 2 menų akademijas (VDA ir LMTA).
