Seimo opozicijoje dirbanti partija posėdyje tvirtino kandidatus savivaldos rinkimus, tvirtino su kitais 2019 metų rinkimais susijusius dokumentus.
Tarybos posėdyje TS-LKD nutarė, kokios bus datos, iki kurių galima siūlyti kandidatus prezidento rinkimuose ir kada bus rengiamas galutinis balsavimas dėl partijos atstovo šalies vadovo rinkimuose.
Siūlo pirmininkų rotacija
TS-LKD vedlys Gabrielius Landsbergis kreipdamasis į partijos kolegas kalbėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyksta kova prieš politikus ir partijas.
„Šiandien susiduriame su ypatinga kova prieš partijas. Ir kova vyksta ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje. Norima nutrinti ribas, kas yra politinės organizacijos ir teigiama, jog oligarchizuoti lyderiai yra tai, ko reikia. Nesutinku. Partijos, kurios patiria išbandymus šiandien, kurios susiduria su aiškiomis problemomis, turi ne tik ieškoti kaltų, bet ir padaryti viską, kad taptų stipresnėmis nei bet kada.
Mes turime paklausti savęs, ką reikia padaryti, kad kartu taptume stipresniais ir kartu kurtume stipresnę Lietuvą. Mus bando įvelti į įvairius skandalus, bet iš tiesų esame įtraukiami tik į jokios vertės neturinčios darbotvarkės batalijas. Negana to, valdantieji žada išganingus pokyčius, tačiau retas savęs paklausiame, kaip tai bus padaryta?“,– teigė G. Landsbergis.
Jis siūlo, kad partijoje būtų įvesta pirmininkų rotacija. Tai galiotų ne tik skyrių, bet ir partijos pirmininkui. Taip pat siūloma partijoje įsteigti etikos komisiją.
Konservatorių vedlys kritikavo neseniai Vyriausybės reformų paketą. Jis mano, kad Lietuvai tai nieko naujo neduos, o panašius dalykus buvo galima matyti ir praėjusioje, socialdemokratų, Vyriausybėje. Anot jo, reforma gana populistiška, nes žmonėms žadama tai, ką jie nori girdėti.
„Jums nepatinka mokesčiai? Sumažins. Norite daugiau išmokų? Duos. <...> Negali sukurti iš oro geresnės situacijos. Kažkas turi už tai mokėti. Mes ketverius metus gyvename tuščių pažadų realybėje“, – sakė TS-LKD lyderis.
Problema – prarasta viltis
Seimo narys Andrius Kubilius sakė, kad didžiausia problema Lietuvoje yra tai, kad žmonės jau keletą metų iš eilės matydami tokią valdžią, kaip šioje ir praėjusioje kadencijoje, nebetiki, kad gali būti kitaip.
„Kai žmonės nebetiki, kad gali būti kitaip, kad gali būti geriau, jie susikrauna lagaminus ir išvyksta“, – kalbėjo A.Kubilius. Anot jo, žmonės nebetiki, kad gali būti kitaip tada, kai nebemato, kuria kryptimi juda valstybė.
Priminė Rusijos grėsmę
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė priminė Lietuvos saugumo tarnybų paskelbtą informaciją, kad Rusija gali bandyti daryti įtaką 2019-aisiais vyksiančiuose rinkimuose.
Politikė priminė, kad Rusijos grėsmė daugeliui rinkėjų vis dar nėra prioritetas, nes žmonės rūpinasi atlyginimais, pensijomis ir kitais kasdienai svarbiais dalykais.
„Bet tai kaip tik uždeda mums dar didesnę atsakomybę tai matyti, apie tai kalbėti ir daryti. Pasirinkimas tarp tų populiarių pasiūlymų ir atsakomybės dėl dalykų, kurių niekas kitas nekels, niekas kitas nepasirūpins – tik mes.
Tarp jų, aišku, ir 2019 metų rinkimai tuo kampu, kurį parodė abi krašto žvalgybos ir pasakė keletą kartų, kad Rusija darys įtaką. Niekas apie tai labai daug nekalba“, – į partijos kolegas kreipėsi R.Juknevičienė.
Anot jos, silpniausia grandis, per kurią veikiama Lietuva, yra politinė sistema.
„Silpniausia grandis, per kurią Kremliui šiandien nėra sunku veikti. Čia tas gynybines linijas hibridinėmis priemonėmis bandoma palaužti. 2019 metais tam yra unikalus šansas. Kremlius tą supranta, analizes jau daro.
Iš kitų politinių partijų negirdėjome jokio susirūpinimo, jokio kvietimo kalbėtis. Ir vėl mums turės rūpėti. Valdančiosios partijos lyderis (Ramūnas Karbauskis – Aut.) niekada nėra ištaręs „Rusija“, „Kremlius“, nei karto nėra pasakęs jokios kalbos nei Seime, nei už Seimo ribų. Visuomenė nežino, ką galvoja valdančiosios partijos lyderis apie tai“, – sakė politikė.
Kandidatą rinks lapkritį
Konservatoriai taryboje aptarė ir 2019 metais vyksiančius prezidento, Europos parlamento ir savivaldos rinkimus. Nutarta, kad TS-LKD skyriai iki rugsėjo 14-osios turės pasiūlyti, kokį kandidatą remti prezidento rinkimuose.
Taip pat nutarta, kad konservatorių remiamas kandidatas į prezidentus, iš visų pasiūlytų kandidatų, bus renkamas slaptu balsavimu. Numatoma, kad šio balsavimo pirmas turas turėtų vykti lapkričio 3-4 dienomis. Jei prireiktų antro turi, jis vyktų to paties mėnesio 10-11 dienomis.
Kol kas apie savo norą kandidatuoti į šalies vadovo postą yra pareiškę du TS-LKD nariai: Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir ambasadorius Vygaudas Ušackas. Kaip viena iš partijos kandidačių taip pat minima Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tačiau ar ketina kandidatuoti, ji dar neatskleidė.
Nutarta, kad partija rinkimuose turės tik vieną kandidatą. Jei asmenys, kurie partijos nelaimės partijos vidinių rinkimų, vyksiančių lapkritį, vistiek bandys siekti šalies vadovo posto, jiems bus taikomos griežtos sankcijos.
Galės balsuoti ne tik konservatoriai
Už TS–LKD kandidatus prezidento, dalies savivaldybių merų rinkimuose galės balsuoti ir partijai nepriklausantys žmonės.
Tai numatančius pakeitimus šeštadienį patvirtino TS–LKD taryba, formaliai juos dar turės tvirtinti TS–LKD suvažiavimas.
Pagal naująją tvarką, kandidatus prezidento rinkimuose galės siūlyti partijos skyriai, jei už kandidatą balsuos ne mažiau nei 10 proc. skyriaus narių. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad kandidatais prezidento rinkimuose galės būti siūlomi ir nepartiniai asmenys.
Galutinis partijos remiamas kandidatas į prezidentus bus renkamas visuose skyriuose slaptu balsavimu, rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei balsuos bent pusė visų TS–LKD skyrių, o laimėtojas išrenkamas, jei už jį balsavo pusė dalyvavusių rinkėjų balsų.
Naujovė – be pačių konservatorių, teisę rinkti galutinį TS–LKD kandidatą galės ir jokiai politinei partijai ar politiniam judėjimui nepriklausantys asmenys, kurie iš anksto užsiregistruos TS–LKD rinkimų sistemoje „deklaruodami pritarimą TS-LKD veiklai ir puoselėjamoms vertybėms“.
Skyrių susirinkimai kandidatus gali pasiūlyti iki šių metų rugsėjo 14 dienos. Šie kandidatai negalės kelti kandidatūros Europos Parlamento rinkimuose. Teisę siūlyti kandidatus prezidento rinkimuose taip pat turi TS–LKD prezidiumas, Bendrija „Lietuvos krikščionys demokratai“ ir TS-LKD frakcijos.
Taip pat pabrėžiama, kad partijos paramos pirminiuose rinkimuose nesulaukę, bet vistiek kandidatuoti į prezidentus nusprendę asmenys negalės tikėtis partijos paramos, bus atverta galimybė juos šalinti iš partijos.
Savivaldybių ir merų rinkimuose kandidatai į merus automatiškai taps ir sąrašo lyderiais, nebent jie to atsisakytų. Daug diskusijų sulaukė sąrašo lyderio teisė keisti rinkimų sąrašus, galiausiai sutarta, kad lyderis galės savo iniciatyva pasiūlyti sąraše įtraukti ar pakoreguoti vietą dviems kandidatams kiekviename penketuke, t.y. apie 40 proc. sąrašo, pakeitimus derinant su centriniu atrankos komitetu.
Jau vasarą TS–LKD tarybos sprendimu patvirtinta, kad trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – vyks atviri rinkimai, t.y juose galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir iš anksto užsiregistravę partijos vertybėms simpatizuojantys asmenys. Atviri kandidatų rinkimai, pačių skyrių siūlymu, galės vykti pat Panevėžyje ir Kauno rajone.
Sąrašus savivaldos rinkimuose skyriai turės patvirtinti iki gruodžio 1-osios. TS–LKD sąrašai rinkimuose galės dalyvauti ir koalicijose, tačiau turės gauti prezidiumo pritarimą.
TS–LKD tarybos posėdis vyksta rengiantis partijos suvažiavimui.
V. Landsbergio siūlymas – apibrėžti susitikimus su verslininkais
Konservatoriai taip pat rengiasi patvirtinti Etikos kodekso pataisas, kuriomis, be kita ko, numatoma įsteigti Etikos komisiją. Iki šiol partijos narių etikos klausimus spręsdavo Priežiūros komisija.
Pasak G. Landsbergio, Etikos komisija leistų „atidžiau pažvelgti į principus, kurių laikomės, įsipareigoti atidžiau vertybėms, kuriomis vadovaujamės“.
Partijos patriarchas, garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, kalbėjęs apie bandymus atakuoti ir susilpninti TS–LKD, kritikavęs valdančiuosius „valstiečius“, pasiūlė papildyti konservatorių Etikos kodeksą nuostata dėl partijos atstovų susitikimų su verslininkais.
Savo kalboje jis pabrėžė, kad taip apeliuoja į situaciją, kai TS–LKD pirmininko, jo vaikaičio Gabrieliaus Landsbergio susitikimai su politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamu buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu interpretuojami kaip galimas verslo paramos prašymas.
„Mes matėme, kad yra labai įtartina kada nors gyvenime būti susitikus su Kurlianskiu. Mūsų pirmininkas buvo ilgai klausinėjamas, dėl ko. Šimtą kartų kartojo buką klausimą – kodėl tu susitikai tarp kitų ir su Kurlianskiu? Tai – vienintelis taškas, kuris viską lemia, su tuo, turbūt, negalima susitikti, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jis siūlo, jog „bendraujant su verslo, taip pat žiniasklaidos verslo atstovais, TS–LKD nariai, ir ypač jos pareigūnai, vengia situacijų, kai paprasta informacija apie programą ir veiklą gali būti interpretuojama kaip paramos partijai prašymas“.
„Jei priimsime dokumentą su tokiu punktu, tai bus mūsų atsakymas į tą juodinimo kampaniją, kad mes tai taip suprantam ir taip matom, turime būti ypatingai diskretiški (...), kad susitikti gatvėje su kuo nors labai pavojinga, nes kas nors gali nufotografuoti“.
