„Nerengti eitynių – sąmoningas sprendimas. Nors tokios eitynės labai populiarios Vakarų Europoje, Lietuvoje ir buvusiose posovietinėse valstybėse jos asocijuojasi su transparantais, kuriais niekas netiki, ir tais vadukais iš balkonų, kurie mojuoja gėlytėmis“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas ir pridūrė, kad dėl šios priežasties nuspręsta neorganizuoti eitynių, bet rengiame šventę.
Šešių valandų darbo diena – įmanoma
Į klausimą, ar šiuo metu vykstančios permainos ir skambiai pristatyta mokesčių reforma iš tiesų reiškia, kad laukia ekonomiškai šviesesnis rytojus, G.Paluckas atsakė: „Šiandien šventė. Nepiketuojame, nemitinguojame. Pasaulis vietoje nestovi ir darbo santykiai, jo formos kinta nuolat. Per šimtą metų socialdemokratai kartu su profesinėmis sąjungomis kovoja už geresnes darbo sąlygas. Neseniai priimtas Darbo kodeksas. Dėl jo sulaukėme nemažai priekaištų iš profesinių sąjungų, savo kaltes išpažinome, situacija normalizavosi, bet jau galime pastebėti tam tikrų trūkumų, kuriuos kartu su profesinėmis sąjungomis reikės taisyti“, – teigė pašnekovas.
Susiję straipsniai
Anot jo, esama ir dar vieno svarbaus dalyko, kurį labai sunku teisiškai sureguliuoti: „Tai mobingas. Darbo vietoje darbdavių daromas psichologinis spaudimas ir panašūs dalykai. Jie neapčiuopiami, bet ši kultūra dar labai gaji Lietuvoje“, – sakė jis ir teigė, kad kovojant su tokiu spaudimu laukia rimtas darbas.
G.Paluckas įsitikinęs, kad šešių valandų darbo savaitė Lietuvoje nėra jokia utopija: „Tai ne uptopija, o faktas. Juk pažiūrėkime, ką žmonės realiai veikia darbe, kiek laiko jie praleidžia naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Taip jie stengiasi atsipalaiduoti nuo įtempto darbo, tad tiesiogiai lieka šešios valandos.“ Anot jo, kai kurios valstybės jau seniai pripažino, kad geriau trupesnė, bet efektyvesnė darbo diena.
Pašnekovas pripažino, kad diskusijai apie šešių valandų dieną Lietuvos darbdaviai nėra pasirengę, mat jie nori kalbėti tik apie darbo našumą.
Ruošiasi ne krizei, o rinkimams
Vis dažniau girdėti pasvarstymų, kad po metų lėtėjant pasaulio ekonomikai Lietuvą taip pat gali užklupti krizė. Finansų ministras Vilius Šapoka viešai kalbėdamas ne kartą užtikrino, kad Lietuvos Vyriausybė yra pasiruošusi atremti gresiančias ekonomines negandas.
Paklaustas, ar tikėtinas scenarijus, kad po metų Gegužės 1-oji gali būti ne tokia džiugi šventė, G.Paluckas atsakė: „Pasaulio ekonomika juda cikliškai – kyla ir leidžiasi... Tą cikliškumą stebi ekonomistai ir Vyriausybė turi reaguoti. Jei ekonomikai leidžiantis Vyriausybė puola mažinti mokesčių ir atsikratyti finansų iš valstybės biudžeto, kurių krizės metais labai reikia įvairioms socialinėms programoms, užimtumui ir pensijoms... Tokia Vyriausybė elgiasi nelogiškai.“
Pašnekovo teigimu, net nereikėtų kelti klausimo, ar bus krizė, mat jos visuomet anksčiau ar vėliau ateina ir tam reikia nuosekliai ruoštis. „Ministras gali kalbėti ką nori, bet jei krizei nebus pasiruošta ir ji ateis, kentės ne ministras, o kentės, kaip ir praėjusios krizės metu, silpniausia visuomenės grupė – pensininkai, skurde gyvenančios daugiavaikės šeimos, silpnesni darbo rinkoje žmonės, kuriuos darbdaviai atleis pirmiausia“, – kalbėjo jis.
Paprašytas patikslinti, ar tikėtina, kad lėtėjant pasaulio ekonomikai Lietuva susidurs su globalia krize, G.Paluckas atsakė: „Su globalia krize susidurs ne Vyriausybė, o visa Lietuva, Vyriausybė ruošiasi rinkimams. Mokesčių sistemos reforma skirta mažesnei valstybei, silpnesniam biudžetui ir gražiems simboliniams pinigų išdalijimams... Kai kas per ateinančius metus gaus 30–40 eurų, bet tai lems milijardus iš biudžeto, tad visos viešosios paslaugos ir kiti dalykai, kurie svarbūs krizės laikotarpiu, nuo to nukentės“, – sakė jis ir pridūrė, kad nėra tinkamai pasiruošta ekonomikos lėtėjimui.