Tačiau pirmo išplatinto laiško autentiškumo prezidentė patvirtinti, kaip pati tikino, negali, o ir Prezidentūros serveriuose šių laiškų nebeliko.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti IT saugumo ekspertai šią situaciją vertina nevienareikšmiškai. Jie įžvelgia ir norą apsisaugoti, ir norą nuo pečių nusimesti atsakomybę.
O tuo pat metu Seime kelią skinasi idėja sukurti atskirą komisiją, kuri tirtų tokių laiškų autentiškumą. Opozicija tokius planus vadina visišku totalitarizmu ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio noru stebėti visus privačius parlamentarų susirašinėjimus.
Visus prezidentės ir buvusio Liberalų lyderio laiškus galite perskaityti čia.
Kaip laiškai gali dingti?
IT saugumo ekspertas Marius Pareščius naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip jis supranta šį politinį detektyvą.
„Nesąmonė, nes ką reiškia dingsta laiškai? Valstybinė institucija, šiuo atveju, Prezidentūra, ar Seimas, ar bet kas kitas, yra kritinės infrastruktūros dalis, nes tokios institucijos informacinės sistemos turi būti paruoštos kaip kritinė infrastruktūra su rezerviniu kopijų darymu ir saugojimu metų metais, ne mėnesiais. Jei kas nors pasako, kad dingsta, tai imk rezervinę kopiją ir failą atkurk“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė M.Pareščius.
Jo teigimu, pirmiausia reikia klausti, kur susirašinėjimo nebėra. „Susirašinėjime dalyvauja 4 dalyviai: du serveriai ir du elektroninio pašto klientai. Yra 4 kopijos, nejaugi visos jos dingo?“ – stebėjosi IT ekspertas.
Patikrinti - paprasta
„Lietuvos rytui“ paviešinus laiškų kopijos, prezidentė po kelių dienų nors ir pripažino, kad susirašinėjo su E.Masiuliu, tačiau suskubo išreikšti abejonę laiškų autetintiškumu. Tačiau M.Pareščius tikina, kad nėra sudėtinga tai patikrinti.
„Tam reikalinga laiško techninė dokumentacija, nes kiekvienas laiškas turi ir techninę informaciją, kuri formuojama pašto serverių. Tik reikia mokėti tai pasižiūrėti“, – pasakojo IT saugumo ekspertas ir priminė, kad kai kuriuose serveriuose saugoma ne pats laiškų turinys, bet techninė jų informacija.
Paklaustas apie pasiteisinimą, kad laiškų serveriuose nepavyko rasti, M.Pareščius sakė, kad jam tai nesuprantama.
„Žinoma, viskas įmanoma, galima serverius pakeisti, rezervinių kopijų nedaryti, gali būti kažkokia techninė problema – nulūžo, naują naudojome. Bet čia yra valstybinė institucija, kaip joje gali neturėti kopijų? Jeigu aš žinau, kad per viešuosius pirkimus buvo pirkta serverių ir rezervinio kopijavimo įranga“, – sakė jis.
Ekspretas iškėlė ir kitą versiją. „Aš tikiu, kad gali būti, jog valstybinėse institucijose yra techniniai darbuotojai, kurie nekompetentingi ir galėjo pameluoti valstybininkams. Tam, kad jiems nereikėtų daryti darbo. Techniškai yra įmanoma, kad 3 metus niekas nieko nekopijavo“, – savo nuomonę sakė M.Pareščius.
Kodėl dengiamasi IT specialistais?
M.Pareščius taip pat siūlė netraukti į šią politinę diskusiją IT darbuotojų ir nesiteisinti jų klaidomis.
„Šitoje situacijoje aš turiu vienintelį klausimą: kodėl prisidengiama techniniais darbuotojais, teigiamos vienos ar kitos tiesos? Techniniai darbuotojai visada yra tas kraštinis žmogus arba grupė, kuri padarys viską, kad viskas veiktų. Nežaiskime šitais dalykais, – situaciją komentavo IT saugumo ekspertas. – Manau, tai melas, kad ir dėl kokių priežasčių sakomas. Ir jei kas nors ko nors nepadarė, tai labiau valdantieji nei kad techniniai darbuotojai.“
Kartais informacijos geriau nė nekaupti
Kitas IT saugumo ekspertas Tomas Parnarauskas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad kiekviena įmonė gali pasirinkti, kiek laiko saugoti informaciją serveriuose.
Jo teigimu, laiško saugojimas priklauso nuo įmonės vidaus saugumo politikos. „Dabar artėja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris reikalauja, kad asmeniniai duomenys kiek galima būtų saugomi ir tokių duomenų nebūtų kaupiama, – pasakojo T.Parnaurauskas ir pridūrė, kad saugojimo laikotarpį gali nusistatyti pati įmonė. – Nebūtinai serveriuose saugoma visa informacija, kiekviena įmonė gali nusistatyti, kiek laiko informacija kaupiama.“
Jis teigė, kad optimalu, kai susirašinėjimas laikomas kuo trumpesnį laiką, kad nebūtų juo pasinaudota. „Kartais saugumo sumetimais geriau nekaupti ir neturėti tų perteklinių duomenų“, – pasakojo T.Parnarauskas.
Paklaustas, ar valstybinės institucijos Lietuvoje yra tinkamai pasiruošusios, T.Parnarauskas teigė, kad situacija gerėja. „Bet kiekviena institucija gali būti nulaužta, pasiruošimas tam nėra baigtinis procesas. Tokia dabartinė realybė, tiesiog gali apsunkinti šį procesą. Manau, kad tikrai dar yra kur tobulėti.“
Kada ištrina?
Seimo kanceliarija naujienų portalą lrytas.lt informavo, kiek laiko saugomi parlamentarų laiškai.
„Seimo kanclerio įsakymu nustatyta, kad Seimo nario elektroninio pašto dėžutės veikimas sustabdomas per vieną darbo dieną nutrūkus Seimo nario įgaliojimams arba Seimo nario prašymu pratęsti elektroninio pašto dėžutės veikimą nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – po 30 kalendorinių dienų nuo Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo dienos“, – rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
„Elektroninių laiškų siuntimo ir gavimo įrašai elektroninio pašto sistemos žurnale (angl. log file) yra saugomi vieną mėnesį nuo įrašo užregistravimo šiame žurnale datos. Elektroninio pašto dėžutė panaikinama po 30 kalendorinių dienų nuo elektroninio pašto dėžutės veikimo sustabdymo dienos“, – teigiama kanceliarijos atsakyme.
„Info TV“ televizijos žurnalistams Prezidentūros atstovai teigė, kad elektroniniu paštu tulpes@lrpk.lt jau kuris laikas nėra naudojamasi.
