Kliūtys – ne tik fizinės
Daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų neprieinamos judėjimo negalią turintiems vaikams. 70 proc. autobusų parko nepritaikyta neįgaliesiems. Regos negalią turintys žmonės negali judėti savarankiškai ir saugiai, nes trūksta tinkamai pažymėtų šaligatvių, perėjų, šviesoforų. Klausos negalią turintiems prieinama tik labai maža dalis viešosios informacijos.
Visa tai trukdo neįgaliesiems jaustis savarankiškiems. „Ne negalia yra didžiausia kliūtis, o nesudarytos sąlygos neįgaliems žmonėms gyventi taip, kaip gyvena visi“, – įsitikinusi Lietuvos neįgaliųjų forumo Komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė. Jos teigimu, dažniausiai prieinamumas suprantamas kaip fizinių kliūčių (laiptų, bortelių) nebuvimas, tačiau nepritaikytos paslaugos, informacijos trūkumas ir, svarbiausia, neigiamos nuostatos ne mažiau trukdo negalios žmogui laisvai judėti. Ne tik mieste, bet ir gyvenime.
Kad ši situacija nors kiek pasikeistų, Lietuvos neįgaliųjų forumas inicijavo akciją „Už miestą visiems“. Ja siekiama supažindinti visuomenę su kliūtimis, varžančiomis neįgaliųjų kasdienybę, taip pat paskatinti pokyčius. „Norime kviesti visus – miestelius, kaimus, dideles ar mažas bendruomenes – būti atvirus ir kurti miestus visiems“, – pristatydama akciją sakė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė. Jos teigimu, tai aktualu ne tik neįgaliesiems, bet ir senjorams, riedutininkams, vaikams, kitiems ribotų galimybių žmonėms.
Trukdo ne negalia
Neįgaliojo vežimėliu judanti Ramunė gali daug ką – ji leidžiasi parašiutu, žaidžia akmenslydį, bet jei sugalvotų ištekėti, susidurtų su didžiuliais neįveikiamais laiptais prie Santuokų rūmų sotinėje. Nors Irma nemato, ji dainuoja chore, vaidina teatre, studijuoja, veda laidas. Negalia jai netrukdo būti aktyviai, tačiau pereiti gatvę merginai gali būti labai sunku, jei perėja nepritaikyta. Rapolui tuoj bus 7-eri. Jis smalsus, linksmas, geranoriškas berniukas, tik šiek tiek skiriasi nuo kitų vaikų. Rapolas nori ir gali mokytis, tačiau jo likimo bičiuliams neretai tenka susidurti su kliūtimis siekti išsilavinimo dėl visuomenėje vyraujančių neigiamų nuostatų.
Šios situacijos perteikiamos trumpose socialinėse reklamose. „Tikimės, kad šios reklamos, ši informacija padės šalinti ydingas nuostatas, parodys žmonių galimybes ir gebėjimus“, – sakė D. Juodkaitė.
Tuo įsitikinęs ir reklamų režisierius Eimantas Belickas – žmonės dažnai nesusimąsto apie aplinkos prieinamumą, kol patys su tuo nesusiduria. Jis tikisi, kad šios socialinės reklamos, rodomos visuomeninio transliuotojo ir internetu, nors kiek prisidės prie pokyčių visuomenėje ir požiūrio kaitos.
Svarbiausia – norėti keistis
Pasak Švedijos ambasadorės Lietuvoje Marios Christinos Lundqvist, tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje prieinamumo klausimais reikia dar daug kur pasitempti. Svarbiausia – kalbėti apie situaciją, nušviesti ją, sudaryti sąlygas keistis. „Mes rodome, kaip dirbame Švedijoje, dalijamės patirtimi. Džiaugiuosi, kad galime padėti ir įkvėpti“, – Lietuvos neįgaliųjų forumo tikslus palaiko ambasadorė.
D. Juodkaitė visus kviečia prisijungti prie penktadienį vyksiančių negalią turinčių žmonių eitynių. Visi, norintys dalyvauti, kviečiami rinktis Gedimino prospekte ties Vinco Kudirkos aikšte (prie Vyriausybės) 12 valandą. „Norime parodyti, kad nesame atskira grupė, nenorime gyventi izoliuoti, norime gyventi su visais, dalyvauti visuomenėje, todėl mums, kaip ir kitiems, reikia tokių pačių galimybių“, – sako Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė.
Susiję straipsniai
