Visgi, eksperto nuomone, greitai atrasta pamaina B. Markauskui rodo ne tiek Vyriausybės operatyvumą, kiek tai, kad valdantieji atsidūrė aklavietėje.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas ir žemės ūkio politikoje besigilinantis Gediminas Kazėnas, komentuodamas pasirodžiusią informaciją, kad premjeras galimai siūlys į žemės ūkio ministro postą G. Surplį, nustebo dėl tokio valdančiųjų sprendimo.
Viena vertus, akcentavo G. Kazėnas, tokio kandidato kėlimas neatitinka „valstiečių“ žadėtų „profesionalų vyriausybės“ kriterijų, kita vertus, politologui įtarimų sukėlė ribota G. Surplio patirtis žemės ūkyje.
Pasak MRU docento, žemės ūkis yra labai specifiška sritis, reikalaujanti ne tik konkrečių ekspertinių kompetencijų, tačiau ir bendro suvokimo apie socialinį sluoksnį, gyvenantį kaime.
„Tai tokia sritis, kurioje tu turi gyventi. Čia nėra tiktai gryna ekonomika, žemės ūkis turi didelę socialinę, kultūrinę ir etnologinę reikšmę“, – pabrėžė politologas ir pažymėjo, kad siekiant progreso šioje srityje būtina į žemės ūkį žiūrėti ne tik kaip į verslą.
G. Kazėnas akcentavo, kad ES bendroji žemės ūkio politika yra sudėtinga ir anksčiau su žemės ūkio politika tiesiogiai nesusidūręs ministras gali ne tik paskęsti ir nesusigaudyti vykstančiuose procesuose ir kylančiose problemose, tačiau toks ministras gali tapti manipuliacijų auka. Be to, pabrėžė politologas, abejotina ir G. Surplio politinė patirtis bei kompetencija vadovauti tokiai sudėtingai ministerijai.
„Žemės ūkiui Europos Sąjunga skiria milžiniškus pinigus, todėl čia yra didžiuliai interesai, kurie yra ne tik iš žemdirbių, bet ir žemės ūkio pramonės pusės. Tad jei pats šių reikalų neišmanysi to, ką reikia daryti ir kokius sprendimus priimti būtina, sudėlios kiti“, – kalbėjo G. Kazėnas.
„Sunku pasakyti, ar G. Surpliui pavyktų, jei visgi Prezidentė sutiks su jo kandidatūra, išlikti savarankiškam ir neutraliam ministerijoje. Nors regioninė politika, kurioje Siurplys yra dirbęs yra glaudžiai susijusi su Žemės ūkio ministerijos kuruojama kaimo plėtra, tačiau kaimo plėtros vystymas, kuri yra alternatyva žemės ūkio gamybai, neabejotinai kirsis su stambiųjų žemvaldžių interesais, todėl yra didelė tikimybė, kad R. Karbauskis darys spaudimą ir išnaudos Surplį, ir nukreips jį taip, kaip jam reikia“, – kalbėjo G. Kazėnas.
Politologo nuomone, valdantieji, galimai keldami G. Surplio kandidatūrą, rodo, kad yra atsidūrę tam tikroje aklavietėje. MRU docentas samprotavo, kad po B. Markausko istorijos skirti dar vieno žemvaldžio valdantieji bijo dėl viešosios nuomonės spaudimo.
Kita vertus, pabrėžė G. Kazėnas, po skandalų, lydėjusių R. Karbauskio ir B. Markausko žemės klausimus, patirtį turintys šios srities profesionalai patys neturi nori tapti šios Vyriausybės ministrais.
„Akivaizdu, kad „valstiečiai“, netekę kompetentingo, tačiau su asmeniniais interesais nesusitvarkiusio B. Markausko, susidūrė su bėda. O tai, kad siūlys ministrą, kuris iki tol neturėjo reikalų su žemės ūkiu, tik parodo, kad valdantieji įsivarė save į kampą“, – apibendrino G. Kazėnas.
ELTA primena, kad G. Surplys vidaus reikalų viceministru tapo pernai sausį. Prieš tai jis dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu „Jungtiniame techniniame sekretoriate“, dar prieš tai konsultantu Prezidentūros kanceliarijoje. Jis taip pat dirbo dėstytoju Lietuvos karo akademijoje.
G. Surplys studijavo politikos mokslus Vilniaus universitete ir Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete.
G. Surplys yra „valstiečių“ partijos narys.
