Į Štirijos regione (Austrija) vykusias Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato organizuotas ES šalių narių gelbėjimo tarnybų pratybas „2018 Austria ModEX“ atvyko 35 gelbėtojų komanda iš Lietuvos. Komandos sudėtyje kartu su ugniagesiais buvo keturi medikai bei keturi kinologai su tarnybiniais šunimis.
Dar nespėjus įrengti stovyklos, lietuviai gavo pirmąsias užduotis ir išvyko ieškoti po „žemės drebėjimo“ sugriautuose pastatuose likusių nukentėjusiųjų.
Pratybų scenarijuje – žemės drebėjimas
Kiekvienais metais Europos Komisija organizuoja po keletą civilinės saugos pratybų, leidžiančių pasiruošti didelėms nelaimėms. Pratybose skirtingų šalių gelbėtojai mokosi koordinuoti savo veiksmus, čia taip pat sertifikuojamos ES operacijoms pasiruošusios šalių narių gelbėtojų komandos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Austrijoje buvo sertifikuota Slovėnijos urvų paieškos ir gelbėjimo komanda.
Kaip lrytas.lt pasakojo lietuvių komandos vadovas Dalius Kunigėlis, mūsų šalies komanda buvo sertifikuota jau anksčiau ir esant reikalui ji gali būti pasiųsta atlikti gelbėjimo darbų į bet kurią pasaulio vietą. Sertifikavimo procedūrą reikia kartoti kas 5 metus.
Šį kartą pagal kelias dienas trukusių pratybų scenarijų, išgalvotoje šalyje Modulistane (kuri nėra ES narė) įvyko galingas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo miestelyje Eisenerz. Išgalvotos valstybės vadovai kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungą. Pagal scenarijų į pagalbos prašymą atsiliepė Lietuvos ir Graikijos apgyvendintų teritorijų paieškos ir gelbėjimo komandos, Slovėnijos bei Austrijos urvų paieškos ir gelbėjimo komandos, Prancūzijos Civilinės saugos departamento specialistų grupė, nukentėjusiųjų paiešką vykdanti dronais, Rumunijos specialistai.
„Tokios pratybos reikalingos tam, kad mes turėtume žmones, paruoštus ekstremalioms situacijoms. Ir mes nebūtinai turime darbuotis didelio žemės drebėjimo epicentre. Kartais nutinka tokių avarijų, kaip prieš keletą metų nutiko Latvijoje (Rygoje sugriuvo prekybos centras, tąkart griuvėsiuose liko žuvusių ir sužeistų žmonių – red. past.). Tuo konkrečiu atveju, tiesa, mūsų pagalbos buvo atsisakyta, nors mes ir siūlėme. Bet panašūs dalykai gali nutikti bet kur ir mūsų komandos gali prireikti“,– kalbėdamas su lrytas.lt sakė D.Kunigėlis.
Komandoje – keturi tarnybiniai šunys
Į pratybas Austrijoje atvyko 35 žmonių komanda, kartu atsigabendama ir keturis šunis, griuvėsiuose galinčius ieškoti užverstų žmonių (tokias pačias užduotis atliekanti Graikijos komanda į pratybas atsigabeno du tarnybinius šunis).
„Mūsų komandoje du kinologai su savo šunimis yra iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir du iš Kaune įsikūrusio „Baltijos kinologijos centro“. Iš tiesų, šių pratybų tikslas yra pasibandyti ir šuniukus. Mokomės ne tik mes, mokosi ir kinologai. Šiuo atveju, tai yra didelės galimybės. Vieni jų yra daugiau patyrę, kiti mažiau, tačiau visiems tai tikrai yra puiki proga pasimokyti“,– pasakojo lietuvių komandos vadas.
Žmonių griuvėsiuose lietuviai ieškojo ne tik su šunimis, bet ir naudodami modernią įrangą, įskaitant tokiems darbams pritaikytą vaizdo ir garso techniką. Pasak D.Kunigėlio, nustačius vietą, kur gali būti nukentėjusieji, darbo imdavosi gelbėtojai. Jų užduotis – žmones ištraukti iš po nuolaužų ir perduoti medikams, kurių komandoje irgi buvo keturi. Stabilizavus nukentėjusiųjų būklę, šie būdavo perduodami vietos medikams.
Su graikais iš karto užsimezgė draugiški santykiai
Dalyvavimas pratybose buvo tikras logistinis iššūkis Lietuvos gelbėtojams. Jei graikai į Austriją vyko savo gaisriniais automobiliais, lietuviai pasirinko kitą kelią. Pasak D.Kunigėlio, mūsų šalies gelbėtojai į ankstesnes pratybas irgi yra vykę savo gaisriniais automobiliais. Tačiau šį kartą nuspręsta keliauti lėktuvais. O jų prireikė net trijų – visų pirma todėl, kad vienu lėktuvu pagal galiojančias taisykles negalima gabenti daugiau dviejų šunų.
Visą įrangą į Austriją mūsų ugniagesiai išsiuntė vilkiku. O tai jau atsakingas komandos logistų darbas. Nes visos operacijos sėkmė labai priklauso ir nuo to, kaip įranga bus sukrauta vilkike – atvykus į numatytą vietą bus galima pradėti darbus iš karto ar teks kuistis vilkike ieškant vienos ar kitos smulkmenos.
Beje, lietuvių vilkikas pravertė ir graikams, kurie juo paprašė pervežti ir dalį jų įrangos. Tai iš karto padėjo užsimegzti draugiškiems santykiams tarp tokias pat užduotis vykdančių komandų.
„Mūsų ir jų darbo specifika yra labai panaši, pats komandos principas čia irgi yra toks pats. Ir komandų pajėgumai labai panašūs. Mes turime su jais susibendrauti, padedame vieni kitiems, kai kažko trūksta. Keičiamės įranga, jei reikia, užduotis atliekame kartu. Kitaip ir būti negali“,– pasakojo D.Kunigėlis.
Daugiau kaip 30 žmonių Graikijos komandai vadovaujantis George Pournalas tvirtino, kad jų pagrindinė užduotis yra padėti vietos valdžios institucijoms, išsaugoti ir gelbėti žmones po didžiulių stichinių nelaimių. O tokių darbų patirties graikai turi nemažai. Jie dirbo po žemės drebėjimo Maroke, žemės drebėjimo Alžyre, dviejų žemės drebėjimų Turkijoje, cunamio Indonezijoje, didelių žemės drebėjimų Graikijoje.
„Operacijų metu mes visada stengiamės artimai bendradarbiauti kartu su mūsų partneriais. Mūsų tikslas visada yra bendras, todėl stengiamės, kad mums netrukdytų skirtingos procedūros ar techninės priemonės. Galiausiai, bendradarbiaudami mes visi įgyjame neįkainojamos patirties“,– sakė G.Pournalas.
Pratybų užduotys priartintos prie realybės
Tačiau lietuviams pratybose teko glaudžiai bendradarbiauti ne tik su graikų ugniagesiais. Štai pratybose dalyvavo ir Prancūzijos Civilinės saugos departamento specialistų grupė, nukentėjusiųjų paiešką vykdanti dronais. Pasak prancūzų grupės vadovo Emmanuelio Chapeau, jų komanda naudoja skirtingas skraidykles. Vizualiai įvykio vietos apžiūrai yra naudojama ir Lietuvos dronų entuziastams labai gerai pažįstama skraidyklė „Phantom 3“.
„Tamsiu paros metu ar prasto matomumo sąlygomis naudojama jau brangesnė įranga, aprūpinta infraraudonųjų spindulių kameromis ar šiluminėmis kameromis. Visi skrydžiai yra filmuojami, o vaizdo įrašą mūsų komanda analizuoja realiu laiku“, – pasakojo E.Chapeau.
Prancūzams drono pagalba užfiksavus tariamą nukentėjusįjį tebeveikiančios geležies rūdos kasyklos, kur vyko pratybos, šlaituose, lietuvių užduotis buvo jį išgelbėti.
Pratybų užduotis buvo maksimaliai priartintos prie realybės. Štai sugriautame „muziejuje“ Lietuvos gelbėtojams aptikus tariamai nukentėjusių žmonių paaiškėjo, jog norint juos evakuoti, teks griauti sienas. Kadangi veiksmas vyko antrame pastato aukšte, lietuviai nedvejodami išgriovė perdangą į pirmą aukštą ir pasidarę pakankamą angą, per ją virvėmis žemyn nuleido „sužeistus muziejaus lankytojus“.
Pratybų organizatoriai nuolat pabrėždavo, kad tai nėra mokymai, skirti pasirodymams. Pratybų tikslas – kuo geriau viską atlikti. Tad jei instruktoriams pastebėjus, kad komandai kažkas nepavyko, jos būdavo prašoma veiksmą pakartoti.
„Svarbiausia dalykas yra noras“
Lietuvių vadas D.Kunigėlis pasakojo, kad žmonės į šią komandą yra surinkti iš įvairių Lietuvos kampelių. Pats D.Kunigėlis, pavyzdžiui, vadovauja Rokiškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Tad ko reikia, norint tapti tokios komandos nariu?
„Visų pirma, reikia noro. Tai yra savanoriškas dalykas. Dirbant antrą ar trečią parą išlenda visi teigiami ir visi neigiami žmogaus bruožai. Tad jei nėra vidinės motyvacijos, jei nėra asmeninio noro dalyvauti, tuomet komanda griūva. Svarbiausia dalykas yra noras. Ir, aišku, reikia save nuolat tobulinti tam, kad galėtum dalyvauti komandos veikloje. Tačiau tai jau – antrinis dalykas. Svarbiausiai yra noras, užsidegimas, turi mėgti tai, ką darai“,– sakė komandos vadas.
Komandos pagrindą sudarė ugniagesiai. Tai visų pirma gelbėtojai, dirbantys tradicinėmis sąlygomis – kai nėra nei didelio aukščio, nei didelio gylio.
„Tačiau jei yra didelės gilios šachtos, aukšti pastatai, situacijos, kai žmogų reikia gelbėti iš didelio aukščio, tam mes turime specializuotą skyrių. Tai aukštalipiai. Jie dirba ten, kur reikalingi apraišai, kur reikia specialių įgūdžių ir ypatingo atsargumo, kai bet kuri mažiausia klaida gali lemti labai labai daug“,– pasakojo D.Kunigėlis.
Baigiantis mokymams jis tvirtino esąs patenkintas jais – net jei žmonės sako, kad kažkas nepavyko, tai dar nereiškia, kad yra blogai.
„Kiekvienų pratybų tikslas yra kažko išmokti. Ir jeigu kažkas nepavyko, tai reiškia – labai gerai. Tu radai savo silpnąsias puses. Todėl aš manau, kad pratybos tikrai pavyko. Radom, ką tobulinti. Tikrai yra tokių dalykų. Ir labai džiugu, kad yra. Tai reiškia, kad mokomės, ne veltui atvažiavom. Mes turime sau šiokių tokių pastabų. Juk pagrindinis pratybų tikslas – tobulėti. Nes jeigu pastabų nėra, tuomet kyla klausimas – ką tu veikei pratybose?“,– sakė Lietuvos komandos vadas.
