Paskolos, kurią jauna šeima ims būstui įsigyti, suma negalės viršyti 87 tūkst. eurų. Jei įstatymui bus galutinai pritarta, vaikų neauginančios šeimos galės gauti 15 proc., auginančios vieną vaiką 20 proc., auginančios du vaikus 25 proc., o auginančios tris ir daugiau vaikų 30 proc. subsidijas. Ne daugiau nei 15 proc. lengvatą bus galima panaudoti ir sklypo, ant kurio bus statomas būstas, įsigijimui.
Tiesa, yra ir kabliukas – būstas, kurį įsigis jauna šeima, negali būti didžiuosiuose bei kurortiniuose miestuose. Be to, jaunomis šeimomis laikomi asmenys iki 35 metų. Negana to, bus ribojamas paramą gaunančių šeimų skaičius.
Seimo nariai balsų dauguma po svarstymo įstatymo projektui pritarė. Už tai pasisakė 94 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 9. Dėl šio įstatymo projekto turės būti balsuojama dar kartą. Jei jam bus galutinai pritarta, įstatymas galioti pradės nuo šių metų liepos 1-osios.
Įstatymo projektą galite perskaityti čia.
Problemos nesprendžia
„Pats klausimas atrodo labai geranoriškas ir idėja graži, bet ji kvepia pigiu populizmu“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas. Jis kalbėjo, kad butai rajonuose – pavyzdžiui, Joniškyje, Kupiškyje ar pan. – yra dešimt kartų pigesni nei Vilniuje.
Anot politiko, taip yra todėl, kad mažuose miestuose, kaip jau minėtuose Joniškyje, Kupiškyje ar pan. nėra darbo vietų, kurios trauktų jaunas šeimas vykti gyventi į mažus rajonus. Todėl, pasak M.Majausko, problema, suteikus paramą būsto įsigijimui, sprendžiama nebus.
„Problema ne tame, kad būstas yra labai brangus, o tame, kad ten nėra ką jaunoms šeimoms veikti. Tai yra pagrindinė problema, kurios mes šiuo sprendimu niekaip nesprendžiame“, – sakė M.Majauskas.
Jis kalbėjo, kad Vakarų valstybėse tokie pasiūlymai taip pat yra, parama jaunoms šeimoms skiriama, tačiau ją gauna šeimos, norinčios įsigyti būstą mieste, nes atvykus gyventi į miestus jaunoms šeimoms sunku pradėti gyvenimą.
„Ten suprantama, kad jaunos šeimos važiuoja ne paskui būstą, o paskui darbą. Čia mes darome atvirkščiai – siunčiame šeimas ten, kur nėra darbo“, – sakė jis.
Be to, jis teigė, kad tokiu sprendimu diskriminuojami vyresni nei 35 metų asmenys. Anot jo, vyresni žmonės labiau linkę keltis gyventi už miesto. Taip pat, pasak M.Majausko, diskriminuojami išsiskyrę žmonės.
„Pagal šiuos kriterijus yra keli šimtai tūkstančių šeimų, kurios pretenduotų į tokią siūlomą paramą, bet pagal įstatymo projektą numatyta tik 118 šeimų. Mano klausimais, kokiais prioritetais iš šimtų tūkstančių šeimų bus atrinkta 118 šeimų?“ – kritikavo M.Majauskas.
Kalbėjo skaičiais
Liberalas Simonas Gentvilas sakė suprantantis valdančiųjų bandymą padėti regionams, tačiau klausė, ar toks būdas yra tinkamas. Anot jo, tai nėra pats geriausias būdas padėti regionams.
S.Gentvilas kalbėjo, kad vidutinis vilniečio būstas yra 25 kv. m. dydžio. Tuo tarpu Vilniaus rajone vidutinis būsto dydis yra 39 kv. m. būste. Tuo tarpu Alytaus mieste gyvenančio žmogaus būstas, vidutiniškai yra 28 kv. m. dydžio, o rajone 45 kv. m. dydžio būte.
„Tai reiškia, kad Alytaus rajono gyventojas gyvena vos ne dvigubai didesnėje erdvėje, nei Alytaus miesto gyventojas. Dabar mes sakome, kad padėsime regionams – Alytaus užmiesčio gyventojas jau galės pretenduoti į paramą įsigyjant būstą, o jau Alytaus miesto – ne. Man atrodo, skaičiai rodo visai ką kitą“, – sakė politikas.
Anot S.Gentvilo, 40 proc. Lietuvos gyventojų gyvena miestuose ir šis skaičius vis auga. Tačiau jis pabrėžė, kad žmonės į miestus atvažiuoja ne iš gero gyveno. Jie į miestus atvyksta dėl studijų ar darbo, taip pat juose kuria šeimas.
„Tai jie susiduria su problema įsigyti būstą. Jei pažiūrėsime būsto įperkamumo indeksą, tai vidutinis Vilniaus gyventojas turi sumokėti daugiau nei 30 proc. savo pajamų būstui. Tai jau virš Lietuvos banko ir Europos Komisijos rekomenduojamos normos.
Tuo tarpu jei vidutinis gyventojas, su vidutine alga norėtų regione įsigyti vidutinį 55 kv. m. būstą, tai jis tikrai mokės mažiau nei 30 proc. savo atlyginimo. Tai kam mes padedame? Remti reikėtų iš esmės didmiesčių gyventojus. Jie negali įpirkti būsto“, – argumentus dėstė Seimo narys.
Apie tai, kad norint iš tikro padėti jaunoms šeimoms, reikia kalbėti apie visą Lietuvą ir visas šeimas, kalbėjo ir Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, pradedant karjerą atlyginimai nėra dideli, o būsto kainos miestuose, ypač Vilniuje, yra didžiulės.
Susiję straipsniai
„Ar jaunam žmogui mieste yra lengviau įsitvirtinti? Manau daug sunkiau. Šitas klausimas nesprendžia būsto įsigijimo problemos. Taip pat nesprendžia regionų problemos, nes į miestus ar kitas šalis žmones traukia galimybės ir gera sistema, o ne subsidija būstui“, – sakė parlamentarė, pridurdama, kad norint padėti jaunoms šeimoms, reikia joms suteikti daugiau galimybių taupyti.