Strasbūro teisme Egidijus Kūris kėlė ranką prieš Lietuvą

Buvo ar nebuvo CŽV kalėjimas Lietuvoje? Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad buvo, nors ir nerado tiesioginių įrodymų. Kodėl už tokį skandalingą sprendimą balsavo septyni teisėjai, tarp kurių buvo ir lietuvis Egidijus Kūris?

Apdovanojusi E.Kūrį netrukus D.Grybauskaitė iš Strasbūro teismo išgirdo, kad Lietuvoje buvo slaptas CŽV kalėjimas.<br>D.Umbraso nuotr.
Apdovanojusi E.Kūrį netrukus D.Grybauskaitė iš Strasbūro teismo išgirdo, kad Lietuvoje buvo slaptas CŽV kalėjimas.<br>D.Umbraso nuotr.
Šis Antaviliuose esantis pastatas, kuriame esą buvo slaptas CŽV kalėjimas, toliau priklauso Lietuvos saugumui.
Šis Antaviliuose esantis pastatas, kuriame esą buvo slaptas CŽV kalėjimas, toliau priklauso Lietuvos saugumui.
S.Skvernelis: „Lietuva turėtų įvertinti galimybes apskųsti jai nepalankų Strasbūro sprendimą šio teismo Didžiajai kolegijai.“
S.Skvernelis: „Lietuva turėtų įvertinti galimybes apskųsti jai nepalankų Strasbūro sprendimą šio teismo Didžiajai kolegijai.“
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 1, 2018, 6:26 AM, atnaujinta Jun 1, 2018, 12:45 PM

Kai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga šių metų vasario mėnesį prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo, jos manymu, labiausiai šaliai nusipelniusius žmones, kai kas nusistebėjo, kad aukščiausias apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius – buvo įteiktas Europos žmogaus teisių teismo teisėjui, buvusiam Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkui E.Kūriui.

Dabar pradeda aiškėti, kodėl šalies vadovė galėjo taip pamaloninti šį teisėją.

Perfrazuojant politikos klasiką Vytautą Landsbergį galima būtų paklausti: kas galėtų paneigti, jog Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje aktyviai ieškojusi ir į nebylią kitų politikų sieną atsimušusi D.Grybauskaitė sąjungininką surado Strasbūro teisme? Juk ji tikrai nemoka pralaimėti ir nuolat ieško progos atsigriebti.

Po pastaruoju metu Lietuvoje patirtų politinių nesėkmių ji gali vėl triumfuoti – nors ir remdamasis netiesioginiais įrodymais Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, kad CŽV kalėjimas mūsų šalyje buvo, o jame kalintam teroristui pakistaniečiui Abu Zubaydah priteista 130 tūkstančių eurų.

JAV pareigūnai skelbia, kad šis žmogus priklausė „Al Qaeda“ ir prisidėjo prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu jis yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Nuomonės išsiskyrė

Ketvirtadienį išgirdusi apie Lietuvai nepalankų Europos žmogaus teisių teismo sprendimą D.Grybauskaitė iškart pareiškė: „Privalėsime vykdyti teismo sprendimą.“

Tačiau kiti Lietuvos atstovai nebuvo linkę taip lengvai susitaikyti su tokiu sprendimu.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva turėtų įvertinti galimybes apskųsti sprendimą šio teismo Didžiajai kolegijai: „Net ir pačius sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys turi teisę į gynybą, į sąžiningą teismą, sąžiningą ikiteisminį tyrimą.

Jų atžvilgiu negali būti taikomi metodai, kurie yra nesuderinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis.“

Jis sakė, kad naujų tyrimų dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje nereikia: „Mūsų teisėsaugos institucijos dar nėra pabaigusios tyrimų, tad kol kas kalbėti apie dar kitus tyrimus nėra prasmės.“

Aiškinantis įtarimus dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir piktnaudžiavimo.

Šiame tyrime įtarimai niekam nepareikšti, jo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai JAV, Lenkijai, Rumunijai ir kitoms šalims.

Tik netiesioginiai įrodymai

Pritarti S.Skverneliui yra linkusi ir Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Karolina Bubnytė: „Teismas iš esmės rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais – daugiausia viešojoje erdvėje prieinama informacija.

Nėra nustatyta, kad orlaiviais į Lietuvą ar iš Lietuvos būtų gabentas būtent tas asmuo ir nėra nustatyta jokių konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo. Mes nelabai įtikinome teismo, o mūsų nelabai įtikino teismas.“

Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad Strasbūras taiko kitus įrodinėjimo standartus negu baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai.

Pasak jos, Strasbūro teismui pakanka nustatyti, jog koks nors faktas yra labiau tikėtinas nei netikėtinas.

Pirmi prabilo žurnalistai

Skandalas dėl Lietuvoje esą buvusio slapto CŽV kalėjimo kilo 2009 metų rugpjūčio mėnesį, kai JAV televizija „ABC News“ pranešė, kad Lietuvos pareigūnai CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse.

Ir nors Strasbūro teismas ketvirtadienį nurodė, kad kalėjimas Lietuvoje veikė 2005–2006 metais, anksčiau buvo minimos kitos datos – jis galėjo būti įkurtas 2004 metų vasarą ir veikė iki 2005 metų pabaigos, o jame tariamai buvo kalinti aštuoni „Al Qaeda“ smogikai.

Nors net aukščiausi šalies pareigūnai gūžčiojo pečiais ir aiškino, kad apie slaptą įkalinimo įstaigą girdi pirmą kartą, prasidėjo kalėjimo paieškos.

Spėliota, kad jis galėjo būti įrengtas buvusiame sovietų kariniame poligone Rūdninkuose, Lietuvos kariuomenei priklausančioje uždaroje zonoje Raudondvaryje, o galiausiai visų akys nukrypo į netoli Vilniaus esančius Antavilius, į pastatą miestelio pakraštyje.

Detales aprašė net nematę

„Kalėjimas buvo čia, buvusioje jojimo mokykloje“, – paskelbė JAV žurnalistai.

Ir ne tik paskelbė, bet ir smulkiai aprašė. Esą CŽV jojimo mokyklos turėtoje vidinėje arenoje pastatė betoninę sieną ir už jos įrengė pastatą pastate.

„Elektra kompleksui buvo tiekiama iš nepriklausomo generatoriaus, o elektros instaliacijos įtampa siekė 110 voltų – buvo pritaikyta JAV naudojamiems buities prietaisams.

Ant storų betono pagrindų buvo pastatyti surenkamieji kambariai, kuriuose buvo laikomi kaliniai. Kiekvienas jų turėjo dušą, lovą ir tualetą. Taip pat buvo įrengtos atskiros tardymo kameros, o likusi jojimo mokyklos dalis buvo paversta garažu“, – tąkart rašyta „ABC News“ interneto puslapyje.

Skrisdavo iš Afganistano?

Po mėnesio ta pati televizija pažėrė dar daugiau detalių. „2004 metų rugsėjo 20 dieną lėktuvas „Boeing 707“ (jo numeris N88ZL) atliko tiesioginį skrydį iš Bagramo oro bazės Afganistane į Vilnių. Lėktuve buvo teroristas, kuris buvo gabenamas iš vienos vietos į kitą.

2005 metų liepą CŽV užsakomasis lėktuvas „Gulfstream IV“ (numeris N63MU) skrido tiesiogiai iš Kabulo į Vilnių.

Keli buvę CŽV pareigūnai, dalyvavę CŽV kalėjimų programoje, patvirtino, kad skrydis buvo kalinio perkėlimas į Lietuvą“, – toliau detalėmis stebino „ABC News“.

Kitaip kalbėjo tik viena

Lietuvos valdžios atstovai šią informaciją neigė. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus tikino, kad visa tai – mitas arba provokacija: „Per mano laikotarpį niekas nėra su manimi kalbėjęs, iš nieko nesu girdėjęs.“

Tą patį tvirtino ir tuomečiai premjeras Algirdas Brazauskas bei Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Vienintelė D.Grybauskaitė tąkart pareiškė turinti netiesioginių įrodymų apie Lietuvoje buvusį JAV kalėjimą, o nušalintas prezidentas Rolandas Paksas prisipažino apie tai su tuomečiu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Mečiu Laurinkumi kalbėjęs 2003 metų pavasarį.

„Privačiame pokalbyje jis paklausė, ar būtų galima į Lietuvą neoficialiai įvežti ir čia laikyti JAV terorizmu kaltinamus asmenis, tačiau aš su tuo nesutikau ir manau, kad šiuo pokalbiu viskas baigėsi“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kuris atliko tyrimą dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje, sakė R.Paksas.

„Prezidento atsakymas buvo neigiamas ir aš pasakiau: mes laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte“, – teigė ir M.Laurinkus.

Smarkiai pakenkta Lietuvai

Seimo narys Gediminas Kirkilas mano, kad šio skandalo ištakų reikėtų ieškoti Lietuvos politikų bandymuose įkąsti savo priešininkams, nors labiau gali skaudėti ne jiems, o Lietuvai.

Būtent konservatoriai, kuriuos galėjo pakurstyti ir D.Grybauskaitė, pasiekė, kad būtų pradėtas tyrimas dėl CŽV kalėjimo. Sukeltas triukšmas labai pakenkė Lietuvos santykiams su strateginiu partneriu – JAV ir metė šešėlį mūsų šalies specialiosioms tarnyboms.

Tyrimas atsakymų nedavė

Ar kalėjimas tikrai buvo, parlamentarams išsiaiškinti taip ir nepavyko.

„Mes nustatėme, kad patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo, bet neaišku, ar tose patalpose buvo teroristų“, – paskelbė buvęs NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

VSD teigimu, pastate, kuris buvo įvardintas kaip slaptas CŽV kalėjimas, buvo planuota įkurti žvalgybos paramos centrą, o lėktuvais į šią bazę buvo gabenami ne kaliniai, o brangi ryšio technika, tačiau patalpos nebuvo panaudotos pagal pirminę paskirtį ir vėliau buvo pertvarkytos į VSD mokymo bazę.

Pernai VSD paskelbė parduodantis šį pastatą, nes mokymo centras perkeliamas į naują pastatą Pilaitėje, tačiau atrodo, kad iš pastato vis dar neišsikraustė.

Kai ketvirtadienį čia atvažiavo „Lietuvos ryto“ žurnalistai, prie šio pastato stovėjo keli automobiliai tamsintais langais, o ant tvoros vis dar kabo užrašai, draudžiantys vaikščioti po teritoriją ir skraidinti virš jos bepilotes skraidykles.

Teigė patyręs baisių kankinimų

47 metų A.Zubaydah dabar yra kalinamas Gvantanamo bazėje, JAV. Jis buvo laikomas trečiu ar ketvirtu žmogumi teroristinės grupuotės „Al-Qaeda“ struktūrose ir buvo sulaikytas 2002 metų kovą Pakistane.

Jis buvo įtariamas padėjęs planuoti 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas, laikytas pirmuoju „aukšto lygmens kaliniu“ prasidėjus G.Busho kovai su terorizmu, tačiau realių kaltinimų jam niekada nebuvo pareikšta.

Pirmoje byloje Strasbūro teisme („A.Zubaydah prieš Lenkiją“) buvo teigiama, kad šis palestinietis buvo kalinamas CŽV kalėjime Tailande prieš perkeliant jį į slaptą kalėjimą Lenkijoje 2002-ųjų gruodį. Ten jis buvo laikomas iki 2003 m. rugsėjo.

Nukentėjusysis teigė, kad iš Lenkijos buvo perkeltas į Gvantanamo kalėjimą, o 2004 m. – į Maroką. Vėliau 2005 m. vasario 17 ar 18 dieną atskraidintas į Lietuvą, o iš jos 2006 m. kovo 25 dieną perkeltas į Afganistaną.

Nukentėjusysis teigė patyręs baisių kankinimų – ant veido būdavo uždedamas medžiagos gabalas ir ant viršaus pilamas vanduo, kad jis negalėtų kvėpuoti. Jis taip pat buvo daužomas į sieną ir trankomas per veidą, nebuvo maitinamas, laikomas nuogas šaltyje.

Įtariamo teroristo teigimu, gydytojai jam buvo pasakę, kad jis per kankinimus keturis kartus vos nemirė.

Palestinietis teigė, kad neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu, išskyrus sargus ir tardytojus.

Nukentėjusysis pasakojo, kad jį kamuoja akinantys galvos skausmai ir ūmus jautrumas garsui. Nuo 2008 iki 2011 m. jam 300 kartų pasireiškė traukulių priepuoliai, o vieno kankinimo metu jis neteko akies.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.