Pensininkas užvakar vakare į maždaug 4–5 metrų gylio šulinį nuleido kopėčias ir pradėjo jį valyti. Vyras triūsė ilgokai, nors kaimynai vis ragino lipti lauk, nes jiems ėmė kelti nerimą pro ritinių tarpus pradėjęs veržtis vanduo ir smėlis.
Tačiau pensininkas norėjo pabaigti darbą iki galo.
Po kiek laiko jis pajuto, kad nebegali ištraukti kojų, – jas lyg sustingusiame cemente įkalino šlapias smėlis, kuris kartu su vandeniu vis labiau skverbėsi į šulinį.
Kai tapo aišku, kad pensininkas gali būti palaidotas gyvas šulinyje, kaimynai iškvietė ugniagesius gelbėtojus.
„Buvo labai rimta situacija. Kai gelbėtojai atvyko, vyras buvo įklimpęs beveik iki juosmens. Iš pradžių gelbėtojai bandė atkasti vyrą, tačiau kiek šlapio smėlio iškasdavo, tiek jo vėl pribėgdavo.
Skudurais užkamšytos skylės irgi nepadėjo – vanduo išmušdavo visus kamšalus. Pensininką buvo bandoma ištraukti virvėmis ir gaisrine žarna, bet irgi nepavyko.
Gelbėtojai dvi valandas dirbo, tačiau rezultato nebuvo jokio, tik vis labiau kilo įtampa, nes įstrigusiam vyrui grėsė mirtinas pavojus.
Neabejoju, kad pensininką išgelbėjo ugniagesių gelbėtojų pamainos vado Dainiaus Šalčiaus sumanumas“, – pasakojo Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys.
D.Šalčius nusprendė prašyti Kazlų Rūdos komunalinės tarnybos pagalbos, nes prisiminė, kaip prieš kurį laiką buvo atkasamas smėliu užneštas hidrantas.
Prieš vidurnaktį į Jūrę atvažiavo specialus – asenizacinis – komunalininkų automobilis. Juo naudojamasi išsiurbiant lauko tualetus ir atliekant panašius darbus.
Ugniagesiai į šulinį nuleido žarną su švirkštu, kad stipri srovė vandenį suplaktų su smėliu, o komunalininkų automobilis siurbė tą drumstą plakinį.
Kelios minutės po vidurnakčio tris valandas tvyrojusi įtampa atslūgo – nelaimėlis buvo iškeltas iš šulinio ir perduotas atvykusiems medikams.
Jie vyrą iš karto apžiūrėjo, tačiau rimtesnės pagalbos neprireikė, todėl antrą gimtadienį nuo šiol galintį švęsti pensininką medikai paliko namuose.
