Tačiau kol abiturientams temos pasirodė nesunkios ir įdomios, yra ir kitokių nuomonių. Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas apie tai pasisakė socialiniame tinkle. Politikas rašė, kad laikantiems egzaminą pateiktos temos panašios, neskatinančios šviežiai mąstyti.
„Na gerai, jau visi prisismaginom apie Coelho vertą temą „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ valstybiniame lietuvių brandos egzamine. Bet ar tik man vienam atrodo, kad VISOS temos iš esmės panašios, nėra jokių perspektyvos skirtumo, jokios erdvės šviežesniam mąstymui?
Pradedant į griežtus rėmus įstatančia „Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose“ (remtis reikia Daukša ir Marcinkevičiumi, ir tik pabandyk parašyti, kad galvoji kaip Algis Ramanauskas ar Loreta Vaicekauskienė! – o kadangi dauguma abiturientų būtent taip ir galvoja, jie verčiami būti nenuoširdžiais), ir baigiant lietuvių liaudies patarlę, tą visiškai nuvarytą kuiną, vis pliekiančią – o mažu dar pakils? – temą apie tai, ar žmogus yra savo likimo kalvis.
Susvetimėjimo tema literatūroje. Gyvybės vertė literatūroje. Istorinės asmenybės literatūroje. Kas savam krašte geriau literatūroje. Kuo monotonija svarbi lietuvių literatūroje. (Juokauju, šitą paskutinę išgalvojau“, – „Facebook“ rašė M.Adomėnas.
Jis dėstė taip ir girdintis pastatytą didaktišką balsą, kuris literatūrą – kartais visai neblogą – paversdavo sausų dulkių gniutulais, nugulančiais ausyse ir trukdančiais girdėti tikro gyvenimo garsus.
„Paskui tuo pačiu nuobodžiu balsu visiems praneškime, kad svarbiausia yra ugdyti moksleivių kūrybiškumą, ir kad už kūrybiškumą bus paskirti papildomi balai. Kūrybiškumas? Po tokių temų formuluočių? You must be kidding (Tu turbūt juokauji – Angl.)“ – rašė Seimo narys.
