Šalies vadovė sakė, kad ir šiandien Lietuvai reikia drąsos ir susitelkimo. Ji ragino niekam neleisti silpninti mūsų valstybės – nei saviems, nei svetimiems. Anot jos, kova už nepriklausomybę nesibaigė.
„Linkiu mums visiems iš Sąjūdžio sukakties pasisemti naujų jėgų“, – linkėjo D.Grybauskaitė.
Parlamente surengtas iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas. Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.
Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais, o 1988–1990 metus išskyręs kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas.
Iškilmingame renginyje dalyvaus aukščiausieji valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo, LPS Seimo tarybos nariai, didžiulis būrys sąjūdiečių iš miestų ir rajonų ir kiti svečiai.
Skaitė J.Marcinkevičiaus žodžius
Aktorius Rimantas Bagdzevičius perskaitė rašytojo Justino Marcinkevičiaus žodžius, parašytus leidinio „Atgimimas“ pirmojo numerio įvade.
„Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jos žemėlapio neišnyktų. Rašome jį kartu su kitais, nemažiau vertais ir garbingais, tautų ir valstybių vardais, norime, kad ir kiti su pagarba mus ištartų.
Istorija, į kurią atsiremiame, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus jos kultūros paminklus.
Kalba, kuria kalbame ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstumia, kaip ir visos – ji nori gyventi.
Žmogus, kuris žiūri į mus, reikalauja tiesos ir teisingumo. Turi būti apsaugotas jo gyvenimas, darbas, kūryba. Apgintas ir pagerbtas jo žmogiškumas, sąžiningumas, dora. Jo dvasios gėlė, jo būties vienkartybė teišsiskleidžia tarp mūsų ir mums.
Gamta, kurioje esame, yra mūsų, bet esame jos. Nuvalykime užterštas žalias jos akis, rūpesčiu ir globa apgaubkime visus jos pavidalus, visas jos broliškas formas. Mes sveikiname persitvarkymą, išlaisvinantį dvasią, mintį, darbą, kūrybą ir po jo vėliavom, viešumo ir demokratijos vėliavom, siekiame atsinaujinti, atgimti žmogui ir tautai“, – J.Marcinkevičiaus žodžius skaitė R.Bagdzevičius.
„Žmonės yra visa ko pagrindas“
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo kalbą pradėjo padėka Sąjūdžio žmonėms ir tuos, kurių nebėra, pakvietė pagerbti tylos minute.
„Sąjūdis – tai žodis, kuris prieš 30 metų turėjo tokią didelę prasmę. Tada – prieš trisdešimt metų – mūsų visuomenės šviesuoliai, nepriklausomai nuo profesijos ir įsitikinimų, turėjo vienintelį tikslą. Tas tikslas buvo nepriklausomybė. Šį vienintelį tikslą turėjo visos Baltijos sesės.
Norėjome tikėti ir tikėjome, kad galime pasitraukti iš užgrobėjo nasrų. Tikėjome, kad laimėsime, bet jei ir nelaimėsime – laisvės sėkla bus pasėta ir vieną dieną sudygs, kaip sudygo didžiųjų sukilimų metu, nepriklausomybės aušroje ir rezistencijos pradžioje“, – kalboje sakė Seimo pirmininkas
Parlamento vadovas akcentavo, kad demokratija, kurią iškovojome, yra visa ko pagrindas.
„Žmonės ir jų įvairovė yra visa ko pagrindas. Ne diktatas ir cenzūra. Tolerancija ir pagarba kitokiai nuomonei – tai aukštos politinės kultūros ženklai, kurių šiandien, deja, kartais stokojama“, – sakė V.Pranckietis.
Žvelgdamas į perspektyvą, Seimo pirmininkas kvietė susitelkti ir dirbti įgyvendinant bendrus tikslus.
„Taip, kaip prieš keturiolika metų, kai stojome į Europos Sąjungą ir NATO, politinės partijos sutarė dėl bendro tikslo. Taip, kaip ir dėl narystės Ekonominio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, radome būdą susitelkti. Taigi turime nuolatos – tiek pozicija, tiek opozicija – įsiklausyti ir ieškoti kompromisų, priimti kritiką ir mokytis iš klaidų“, – iškilmingame minėjime kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Sąjūdis daužė ne langus
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad šiomis dienomis Sąjūdis skamba iš visų pusių ir Sąjūdis vėl sako valdžiai: „Kaip jums ne gėda? Baikite nesąmones.“
Profesorius kalbėjo, kad lenda grožybės ir bjaurastys, kai ką leidžiama kritikuoti. „Galėtum net pagalvoti, kaip anuomet, nejau iš tikro kažkas keisis? Nejau norėsime būti kitokie ir gyventi kitaip? Prieš 30 metų tas noras buvo galingas. Jis virto viltimi ir valia. Todėl šiandien esame. Ir esame tokie, kokie galėjome nebūti“, – sakė V.Landsbergis.
Anot jo, Sąjūdis nedaužė Seimo langų, atsinešę plytgalių iš „krasnūchos“, Raudonosios Armijos prospekto. Jis kalbėjo, kad Sąjūdis nuo pat pradžių daužė ne langus, o apkiautusiųjų kiautus ir atkakliai ieškojo: „Ei, kur sąžinė, juk turėtų būti? Gal ten atrasime Lietuvą.“
Kliuvo ir valstiečiams
Visgi, profesoriaus kalba neapsiėjo be kritikos dabartinei valdžiai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. „Kalbame tiesiai, norime sąžiningos Lietuvos. Gražūs prisiminimai ir svarbūs principai. Sąžinė. Jeigu gyventume pagal juos, gyvenimas būtų kitoks.
Ir nebėgiotume, lyg pasiklydę avys, vilkiukų kailiais. Beje, galima ir kitokiais, ruoniukų kailiais (kalbama apie buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės kailinius – Aut.) Jaučiate, kad kalbu ne tik apie praeitį.
Dalis tautiečių jau nusipelnė gyventi geriau. Kiti, jei jiems kas nors nepatinka, net būna gėda už Seimą, kaip vienam pirmininkui (V.Pranckiečiui – Aut.) gali eiti lauk. Arba susidrausminti. Taip sakė pirmininko viršininkas.
Gaila, kad tiek daug mūsų išeina lauk labai toli, atsukę nugarą tėvynei. Kai kurie valdžioje mano, kad įkišęs į kišenę pilietybės popierėlį, gali pakeisti nugarą“, – kalbėjo V.Landsbergis.
