Vilniaus universiteto mokslininkai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai penktadienį pristatė Vilniuje vykdytų archeologinių kasinėjimų ir kitų tyrimų rezultatus. Jų teigimu, tai yra itin svarbus įvykis Lietuvos istorijoje. Jie praktiškai neabejoja, kad tai yra tikrai A.Ramanausko-Vanago palaikai.
Genetinis tyrimas parodė, kad paklaida yra praktiškai neįmanoma. „Paklaidos galimybė, kad tai yra ne Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės tėvas, yra 1 iš 10 milijonų“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto Mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros prof. Rimantas Jankauskas, jis taip pat sakė, kad tyrimai ir toliau bus tęsiami.
Nors partizanų vado palaikai buvo iškasti tik praėjusį penktadienį, ir per mažiau, nei savaitę patvirtina, kad tai yra būtent A.Ramanaunausko-Vanago palaikai, darbas iki šio atradimo užtruko kelis dešimtmečius. Patys specialistai pasakojo, kad ilgame darbe netrūko ir detektyvinių elementų.
A. Ramanausko-Vanago palaikai rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė penktadienio spaudos konferencijoje papasakojo apie tyrimo atradimus. O šį įvykį įvardijo kaip ypatingos reikšmės įvykį.
„Tai, kad pavyko surasti ir identifikuoti, įvardinti generolo A.Ramanausko-Vanago palaikus – nepaprastas įvykis ne tik centro darbuotojams, kurie dešimtmečius dėjo pastangas surasti visų partizanų negarbingai užkąstus palaikus. Sutapimas, kad tai atsitiko generolo gimimo šimtųjų metinių metais, ir Seimas šiuos metus paskelbė šio iškilaus pasipriešinimo vado garbei, tai yra labai šviesus įvykis, reikšmingas visai Lietuvai ir Lietuvos istorijai“, – spaudos konferencijoje pasakojo centro vadovė.
„Faktas, kad mes jau turime vieną vadą įvardintą, leidžia mums svajoti ir apie tolimesnius siekius – atrasti ir įvardinti ir tokius asmenis, kurie yra beviltiškai paslėpti“, – apie ateities planus prabilo B.Burauskaitė, pridurdama, kad savo perspektyvą vadina šviesia. Ji spaudos konferencijos dalyvių paprašė generolo A.Ramanausko-Vanago vardą pagerbti tylos minute.
Vilniaus universiteto Mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros prof. Rimantas Jankauskas teigė, kad bendras tikslas gali suvienyti.
„Mes sugebame peržengti tarpinstitucinius barjerus, kai mus jungia vienas tikslas. Tai yra ledkalnio viršūnė – didelio darbo rezultatas. Galime tikėtis, kad naudodamiesi sukaupta patirtimi galime dirbti ir toliau“, – vylėsi jis.
Sunkios aplinkybės
Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis teigė, kad tyrimas buvo sunkus.
„Šiuo atveju, mes turėjo vienintelį dokumentą – 1957 metų A.Ramanausko mirties įvykdymo aktą. Kuriame parašyta, kad kūnas yra atiduotas į žemę – daugiau nieko neturėjome“, – apie sunkinančias tyrimo aplinkybes pasakojo E.Peikštenis.
„Departamento darbuotojas Darius Indrišionis rado kelis dokumentus, kuriuose rašoma, kad du kriminaliniai nusikaltėliai yra užkasti Našlaičių kapinėse. Tai jau mums buvo užsikabinimas, jog ir generolas gali būti užkastas ten. Ir tada atsirado liudininkė, kaip Dievo pirštas, parodė, kad jos senelis gali būti palaidotas ten, parodė net tikslią vietą. Mes pradėjome praeitais metais tikrinti šią versiją“, – apie tyrimo eigą pasakojo tyrėjas.
Padėjo kapinių prižiūrėtojas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis paapsakpojo, kada tyrimo eiga įsivažiavo.
„Šį darbą dirbu jau 23 metai, mano tyrimo tema ir yra partizaninis pasipriešinimas. Darius Indrišionis, remdamasis dokumentais iškėlė tikrai labai tvirtą ir įtikinama versiją apie partizanų kūnų slėpimą. Tai buvo versija, kurią mums reikėjo kažkaip patvirtinti. Mes iš karto nuvykome į kapines, įvertinome tyrimų galimybes. Kauburėlių praktiškai jau nesimato, nes kapinės yra apleistos nuo 1973 metų.
Neturint papildomų duomenų, svarstėme, kaip pradėti. Nes taip gaunasi visiškai atsitiktine tvarka – nebuvo rimta prielaida tuos tyrimus pradėti“, – apie tyrimo pradžią pasakojo D.Žygelis. Jis pridūrė, kad tyrimus pradėjo po liudininko pasakojimo – Našlaičių kapinių prižiūrėtojas ir duobkasys. Jis, jausdamas, kad jo sveikata prastėja, apie savo darbą pasipasakojo. Jo pasakojimą, tyrėjams perdavė tą istoriją, žinantis žmogus.
Jis taip pat papasakojo, kad palaikų būklė yra gera. O tai yra šiek tiek keista ir netikėta, nes partizanų palaikai būdavo „supilami“ ir cheminės medžiagomis. Specialistai iki šiol nežino, kodėl šie palaikai nebuvo supilti. Tai specialistai vadina laimingu atsitiktinumu.
Ieškojo kelis dešimtmečius
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų ieškojo kelis dešimtmečius.
„Tikrinome kiekvieną tikrą ir netikrą žinią, visas galimas versijas ir po truputį artėjome prie tikslo. Labai simboliška, kad daugiametis darbas apvainikuotas būtent šiais metais, kai minime A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, kai šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais. Svarbu ir tai, kad pernai Vyriausybė išgirdo mūsų prašymą ir skyrė paieškoms papildomų lėšų“, – BNS sakė centro direktorė B.Burauskaitė.
Vertinga informacija
Praėjusių metų pradžioje į centrą kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie Našlaičių kapinėse užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.
Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais pranešė praėjusių metų gruodį. Tyrėjai tuomet paskelbė nustatę, kad Našlaičių kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus.
Iki tol buvo žinoma, kad šiose kapinėse buvo laidojami negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse buvo užkasamos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 buvo kaltinami politiniais nusikaltimais ir egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime.
Kol kas Našlaičių kapinėse rasti 27 KGB ir Lukiškių kalėjimuose nužudytų asmenų palaikai. Šiuo metu vyksta šių asmenų identifikavimo darbai. Archeologiniai tyrinėjimai bus tęsiami. Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse turėtų būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Tikėtina, kad čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Premjeras Saulius Skvernelis dar ketvirtadienį prabilo, kad partizanų vado laidotuvės priklauso nuo jo dukros norų, tačiau teigia, jog gali būti rengiamos valstybinės laidotuvės.
