Regis, taip tvirtai nusiteikęs yra valstiečių vyriausiasis karžygys R.Karbauskis, nuleidęs antveidį, pasižabojęs ir pasibalnojęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą politikų ir verslo ryšių tyrimą bei to tyrimo išvadas.
Šio politiko tvirtinimu, Seimui būtina sudaryti naują specialiąją tyrimo komisiją, kuri į dienos šviesą ištemptų tai, kas, pasak jo, po NSGK tyrimo liko už kadro, – konservatorių ir prezidentės D.Grybauskaitės šešėlinius ryšius su grėsme valstybei paskelbtu koncernu „MG Baltic“.
Kerštas priešams savo reitingo labui naudojantis parlamento svertais ir teisėsaugos informacija – tokie, ko gero, pagrindiniai itin aktyvaus R.Karbauskio dalyvavimo šiame procese motyvai.
Susiję straipsniai
Tuo, pavyzdžiui, pagrįsti ir tyrimo išvadose pateikti ir iš valstiečių lūpų sklindantys siūlymai, kaip kuo labiau pažaboti žiniasklaidą, pirmiausia jai nustatant „nepriekaištingos reputacijos“, „atitikties valstybės saugumui“ reikalavimus.
Tačiau kalbant apie politinių sąskaitų su konkurentais suvedinėjimą vis dėlto būtina paklausti: ar R.Karbauskis neturi jokio objektyvaus pagrindo tai daryti ir naujasis jo planuojamas tyrimas Seime turinio požiūriu būtų tik šieno ravėjimas Naisių pievose?
Tenka pripažinti, kad ne. Juk R.Karbauskis, kartodamas, esą NSGK tyrimo išvados – skylėtos, yra teisus.
Iš pat pradžių valstiečių griausmingai žadėta visa apimanti panorama, kaip būrys stambiausių verslo ryklių virškino Lietuvą, finale virto tik nešvarių vieno „MG Baltic“ ir jo ganytų politikų apatinių krūva.
Tačiau šioje krūvoje išties trūksta mažiausiai dviejų elementų – būtent konservatorių ir D.Grybauskaitės.
Prezidentės – dėl jos „tulpių pašto“ su vienu pagrindinių politinės korupcijos bylos įtariamųjų, buvusiu liberalų lyderiu E.Masiuliu.
Juk tas susirašinėjimas rodo, kad šalies vadovė žinojo apie politiko ryšius su koncernu ir jais, bent jau epizodiškai, stengėsi pasinaudoti.
Tuo metu konservatorių sąsajų, peržengiančių vien platoniškos sueities ribas, su koncernu – daug daugiau.
Tačiau byloje, kurią šią savaitę atvertė teismas, visa tai liko tik epizodais, o Seimo tyrime – užuominomis.
Kažkodėl pamiršti NSGK nario L.Kasčiūno tarnavimas koncernui už paramą jo organizacijai, kito konservatoriaus M.Adomėno partnerystė, išaugusi net į „MG Baltic“ paramą jam partijos pirmininko rinkimuose, pagaliau paties pirmininko G.Landsbergio glėbesčiavimasis su verslininkais.
Itin intriguojamai skamba vieno NSGK išvadose minimų buvusių politikų A.Sacharuko atviravimai, kurių jis pažėrė šiomis dienomis.
Išvadose minima, esą koncernas pasistengė, kad A.Sacharuko vadovauta tuomečių atskilėlių nuo Tautos prisikėlimo partijos frakcija nebalsuotų už liberalams nenaudingus Seimo sprendimus.
Tačiau pats A.Sacharukas dabar tvirtina, kad jis iš tiesų tapo tikro „MG Baltic“ teroro ir persekiojimo objektu dėl to, kad jo frakcija paremtų konservatorius, vadovavusius tuometei valdančiajai koalicijai.
Buvęs Seimo narys išsamiai papasakojo, kaip konservatoriai ir „MG Baltic“ vadovai iš esmės veikė vienoje grupuotėje, stengdamiesi užtikrinti jo ir jo frakcijos paklusnumą tuometei dešiniųjų Vyriausybei.
O nepaklusus esą dėl to prieš jį ir buvo pradėta apkalta dėl balsavimo vietoj L.Karaliaus.
Žinoma, gali būti, kad A.Sacharuko išpažintys turi ir keršto atspalvį.
Tačiau jo teiginiai, kad jo pateikta detali informacija nesudomino nei teisėsaugos, nei Prezidentūros, – paranki dirva dar vienam tyrimui.
Kodėl visi šie dalykai nėra aiškiau akcentuoti NSGK išvadose, kurias šią savaitę kone vieningai palaimino dauguma politinių jėgų, tarp jų – ir konservatorių? Būtent todėl, kad pastarųjų tose išvadose iš esmės neliko.
Į dešiniųjų bei Prezidentūros pusę dūdą pūtė ir tebepučia net pats NSGK vadas valstietis V.Bakas.
Vis labiau susidaro įspūdis, jog šis veikėjas, kuris visuomet buvo uolus premjero S.Skvernelio pulko narys, dabar galvoja apie kažkokią asmeninę politinę karjerą, tiktai jau ne su valstiečių vėliava.
Žūtbūtinės kaktomušos nei su konservatoriais, nei su prezidente, atrodo, nereikia ir premjerui S.Skverneliui.
Negana to, R.Karbauskio karingumui ir diktatui ėmė priešintis valstiečiai, tarkime, atvirai apie planus trenkti frakcijos durimis jau kalbantis J.Džiugelis.
Netgi Seimo vadovas V.Pranckietis šią savaitę vėl postringavo, kad jau reikėtų stabdyti arklius.
Bet R.Karbauskis paskelbė, kad jo buvęs dėstytojas nesiorientuoja nei kas vyksta vežime, nei apskritai erdvėje.
Žodžiu, stiprėja įspūdis, jog Naisių krivis tolesnio šventojo karo labui galėtų iš to vežimo ištrenkti ne tik tokius kaip J.Džiugelis, bet ir patį V.Pranckietį.
Regėdama šiuos svyravimus nestabdo arklių ir D.Grybauskaitė. Ji vakar vėl pakartojo, kad toks stambus verslininkas kaip R.Karbauskis, būdamas Seime, galbūt pažeidžia Konstituciją.
Kitaip sakant, iš esmės pradėjo raginti surengti jam apkaltą.
Vėl galima klausti – dėl ko? Vien dėl to, kad jam priklauso stambus verslas, nuo kurio jis formaliai yra nusišalinęs?
Pagal tokią logiką Seime apskritai negalėtų būti nė vieno politiko, kuris turėtų bent vieną kokio nors verslo akciją.
Tik kam čia rūpės kažkokia logika ar Konstitucija, jei šnerves drasko smalkių kvapas, o pro nuleisto antveidžio groteles regimi vien priešai?