„Neregėta Lietuva, prekeivių Lietuva ir ko mes tikrai nematome... Akivaizdu, kad būta savikritikos. Visi kėlė klausimą, ar bus savikritikos ir kokia ta savikritika bus?
Frazė „ir aš nudegiau pirštus“ ir vėliau buvo kelios vietos, kur savotiškai pateisina, nes kalba apie principingumą, nepriklausomumą, to visas rizikas už ką jai teko sumokėti. Natūralu, kad viename sakinyje pasirodžiusi savikritika buvo amortizuota toliau buvusioje kalboje“, – LRT televizijai sakė ji.
R.Urbonaitė teigė, kad prezidentės metinio pranešimo metu išsakyta savikritika bus per santūri.
„Atsakomybės prisiėmimo ir kartais, kaip sakoma, kad lyderiai gali susideginti dėl bendro tikslo, tai gilesnės, detalesnės, labiau paaiškinančios savikritikos pritrūko“, – teigė ji.
R.Urbonaitė kalbėjo, kad prezidentei buvo sunku atrasti kelią, kaip tinkamai paaiškinti, kas pastaruoju metu vyko Lietuvoje. „Klausimas, ar ji tikrai rado išėjimą iš to miško“, – sakė politologė. Anot jos, D.Grybauskaitės pranešime turėjo būti aiški žinutė, kuri leistų žmonėms, nežinantiems kuo gali pasitikėti, atvertų akis ir pasiųstų žinia, kad dar galima kažkuo tikėti.
„Prezidentė mini tą supriešinimą visuomenės, bet mes šiandien turime labai tendencingą, grubų ir primityvų bandymą, ir iš valdančiųjų pusės, priešinti visuomenę. Visuomenę reikia telkti“, – sakė R.Urbonaitė.
„Vyriausybei tikriausiai buvo smagu girdėti tokį pranešimą. S.Skvernelis komentavo tarsi nuo to atsiribodamas. Prezidentė skaudulius įvardijo labai gerai“, – sakė politologė ir pridūrė, kad premjeras negalėjo pritarti prezidentės kalbai. Anot jos, mažiau pranešimu galėjo džiaugtis Ramūnas Karbauskis, kuriam kritika pranešime nuskambėjo net keletą kartų.
Ištarti, kad nudegė – sunkoka
Ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle taip pat pasisakė apie šalies vadovės metinį pranešimą. „O man patiko!“ – įrašą pradėjo G.Nausėda. Anot jo, visada atsiras žmonių, kurie elgiasi pagal klasikinį oportunizmo principą – susilenkia dvilinki prieš šalies vadovą jo galios zenite ir godžiai suleidžia dantis kadencijai baigiantis. Pasak G.Nausėdos, tokių asmenų gausu tiek tarp politikų, tiek tarp komentatorių.
„Man asmeniškai ypač artimas Prezidentės požiūris į įnirtingą visų kovą prieš visus, skirtingų socialinių ar amžiaus grupių supriešinimą, ambicijų susmulkėjimą ir aukštyn kojomis apverstus veiklos prioritetus. Partinės rietenos tik silpnina jas pačias ir verčia žmones nusivilti politika apskritai.
Kita vertus, pripažindama, kad nėra kelio atgal į juridinių asmenų partijų finansavimą, prezidentė turėjo pasiūlyti, ką daryti biudžetinio partijų finansavimo rėmuose, kuris, kaip matyti, neapsaugo jų nuo nešvarių ryšių su verslu“, – komentavo ekonomistas.
Jis rašė, kad socialinės atskirties aspektas svarbus ne tik pats savaime, bet ir bendrajame ekonominės politikos kontekste. Pasak G.Nausėdos, akivaizdu, kad mažų žingsnelių politika tik švelnina prarajos tarp pasiturinčiųjų ir varguolių didėjimą, bet nesustabdo šio proceso.
„Tai pajėgi padaryti tik mokesčių reforma, apimanti esminį svorio centro pasislinkimą iš pajamų į turto apmokestinimą. Tik tai padėtų apčiuopiamai padidinti per biudžetą perskirstymo BVP dalį bei viešųjų paslaugų kokybę. Tačiau ar esame pajėgūs atsispirti politinio ciklo alsavimui į nugarą?
Na ir, žinoma, Prezidentės savikritikos gaida – „nudegiau ir aš“. Sunkoka turėjo būti tai ištarti, kai anksčiau ne kartą akcentuota, kad klaidų nedaryta. Tačiau bent jau mano akimis Prezidentė šitaip tapo artimesnė žmonėms, nes neklystančiųjų mūsų tarpe, deja, nėra...“ – rašė G.Nausėda.
