„Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų. O ten 2 ar 3 procentai, iki kur tas dugnas, aš tikrai nespėliojau. Manau, kad juodžiausias laikotarpis praėjo ir viskas atsispindi reitinguose, toliau taip baisiai nebegali būti – viskas apie mus išpasakota, ir mes esame partija, kuri išvadas seniai padarėme. Atsisakyta dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje, susitikimų deklaravimu lenkiame visas kitas partijas“, – BNS šeštadienį sakė E. Gentvilas.
Naujausia apklausa rodo, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto barjero, rodo apklausa.
Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją, kurios bylą neseniai pradėjo nagrinėti teismas, dabar balsuotų 3,2 proc. rinkimuose ketinančių balsuoti arba 2 proc. visų apklausos dalyvių. Gyventojų apklausa buvo atliekama birželio 8-17 dienomis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas sunkiausiu partijos laikotarpiu vadina Valstybės saugumo departamento pažymos paviešinimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, taip pat įvardijo ir „žiniasklaidos antraščių politiką“.
„Kai buvęs liberalas G. Steponavičius neatėjo į teismą, buvo skelbiama, kad „prasideda liberalų išdaigos“. Žmonės vasarą skaito tik antraštes, deja. Arba „liberalų pinigų plovykla“ – liberalai nėra kaltinami pinigų plovimu, byloje yra buvę liberalai E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis“, – teigė E. Gentvilas.
BNS priminus, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti ir pačiai partijai, E. Gentvilas priminė prokuroro žodžius, kad partijos atsakomybė išplaukia iš buvusių jos vadovų veiksmų, pasak E. Gentvilo, partijos veiksmai nei baudžiamojoje byloje, nei kaltinamajame akte neaptariami, partija procese bus „pasyvus kaltinamasis.“
Jis sako, kad tariasi su pavaduotojais dėl partijos ateities siekių, veiklos, uždavinių.
„Yra visokių intencijų, tikrai dabar nepasakysiu savo įsivaizdavimo, bet manau, kad mes turime išlikti kaip partija, siūlymai paleisti šią partiją palaikymo nesulaukė, dabar klausimas – kaip dirbti“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Pasak jo, po E. Masiulio pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų įvyko trys partijos suvažiavimai, Liberalų sąjūdis atsinaujino.
Birželio 7 dieną Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį posėdį „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byloje.
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis grynais buvo perduotas už galbūt koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą ir kitus projektus, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.
