Jei šiai išvadai Seimo dauguma pritars, apkaltos procesas bus nutrauktas. Nepritarus išvadai, reikėtų pavesti tai pačiai ar naujai komisijai iš naujo atlikti tyrimą.
Apkaltą A. Skardžiui inicijavo grupė Seimo narių. Jų nuomone, A. Skardžius galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją, kai jo šeima Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms, o pats Seimo narys teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.
Opozicija prašo viešumo
Penktadienio posėdžio metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai prašė komisijos pirmininkės A.Širinskienės išviešinti visus surinktus duomenis, kaip buvo daroma dabar iš Seimo jau pasitraukusio Mindaugo Basčio atveju.
„Šiandien Seimo posėdyje numatytas komisijos dėl A. Skardžiaus apkaltos išvadų svarstymas, tačiau, neturėdami galimybės susipažinti su visa tyrimo informacija, negalime šio klausimo nei svarstyti, nei dėl jo kaip nors diskutuoti. Esu įsitikinęs, kad taip mano ne tik opozicijos atstovai, – pažymėjo G. Landsbergis. „Kad nesusidarytų įspūdis, jog komisijos išvadas bandoma kaip nors nuslėpti nuo Seimo narių ir visuomenės, kreipiausi į Seimo Pirmininką prašydamas nedelsiant paskelbti visus su komisijos darbu susijusius dokumentus bei medžiagą“, – rašoma viešai išplatintame konservatorių lyderio pranešime.
Domėjosi šeimos verslu
Apkaltos komisija domėjosi ir A. Skardžiaus šeimos atsinaujinančios energetikos verslu Baltarusijoje. Mat politiko šeimos iš dalies valdoma įmonė „Investenergostroj“ atsinaujinančių išteklių elektrinių projektą Baltarusijoje finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ banko „Belgazprombank“ paskola, o elektrą įmonė brangiai parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“.
Priimdama savo išvadą apkaltos komisija rėmėsi ir savo tyrimu, ir prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Apkaltos komisijos medžiagoje nurodyta, kad Seimo nario sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už sklypų Čiūtelių kaime nuomą gauna 23 tūkst. 863 eurus per metus, neatskaičius mokesčių. Ši suma apskaičiuota pagal sutarties sąlygas.
Parlamentinės komisijos išvadoje cituojama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad nebuvo nustatyta, jog „A. Skardžius, savo aktyviais veiksmais, būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui, joje esančiai kainai ir jos kaitai“.
Seimo nario iniciatyvas atsinaujinančios energetikos srityje teisėsaugininkai įvertino, kaip nukreiptas į viešojo intereso gynimą, o dalis įstatymų pataisų projektų buvo parengti su kitais Seimo nariais, todėl negali būti vertinamos kaip vienasmenės iniciatyvos.
Vertindama A. Skardžiaus šeimos verslą Baltarusijoje ir Seimo nario vadovavimą Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupei, apkaltos komisija konstatavo, kad neatskleista reikšmingų aplinkybių, jog jis parlamentinę veiklą būtų panaudojęs asmeniniams interesams.
Tuo metu prokuratūra atkreipė dėmesį, kad A. Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, o Seime eidamas Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininko pareigas bei palaikydamas artimus santykius su vienu iš Baltarusijos įmonės akcininkų, galėjo pažeisti įstatymą, jog reikia vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Anot apkaltos komisijos, Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“ valdo A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė (20 proc. akcijų), Romualdas Patalavičius (40 proc. akcijų), Baltarusijos pilietis Sergejus Borisovičius Bielyj (20 proc. akcijų), Rusijos pilietis Rustemas Alianovičius Nygmetzianovas (20 proc. akcijų). Įmonės direktorius – Baltarusijos pilietis Dmitrijus Autko.
Įtarimų sukėlė medžiagos slaptumas
A.Širinksienė teigė, kad tyrimo buvo apklausta daug asmenų, klausimas svarstymas net devyniuose posėdžiuose. Anot jos, Apkaltos komisija mano, jog teigti, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką bei veikė savo naudai, nėra pagrindo.
Seimo narė patikslino, kad dėl minėtų išvadų teigiamai balsavo aštuoni komisijos nariai ir viena susilaikė.
Seimo narys Justas Džiugelis teiravosi A.Širinskienės, kodėl tyrimo medžiaga nėra vieša, ši atsakė, kad uždarų posėdžių protokolai bus prieinami visais, o Seimo nariai galėjo su ja susipažinti. Kritikos dėl to, kad medžiaga yra įslaptinta, pateikė Vytautas Bakas.
„Neįslaptino jokios medžiagos, kurios būtų neįslaptinę kitos institucijos“, – aiškino A.Širinskienė ir pridūrė, kad sprendimus dėl slaptumo priėmė kitos institucijos.
Eugenijus Gentvilas teigė, kad tiriant A.Skardžiaus atvejį dėl uždarų posėdžių nebuvo gautas Seimo pritarimas.
Kiti parlamentarai taip pat piktinsi, kad neturėjo progos įsitikinti, kad išvados paremtos tam tikrais dokumentais, nors tų dokumentų parlamentarai neturėjo progos net pamatyti. Anot J. Sabatausko, jam kyla klausimų, ar apskritai Seimas gali balsuoti dėl tokios išvados. Tiesa, pati A.Širinksienė atkakliai tvirtino, kad visos galimybės dėl susipažinimo su medžiaga politikams buvo.
Po pateikimo už pritarimą išvadai balsavo 58 Seimo nariai, nepritarimą išvadai išsakė 31 Seimo narys, o 11 Seimo narių susilaikė. Seimo nariai emocingai reagavo į siūlymus, kad posėdyje prieš priėmimo stadiją turėtų būti trijų valandų pertrauka ir po jos vyktų balsavimas dėl A.Skardžiaus. Nors politikų nuomonės išsiskyrė, galiausiai nuspręsta balsavimą dėl apkaltos atidėti rytojui.
