Juk šokėją ar kanklininkę iš provincijos į sostinę išleidžia visa šeima, jų pasirodymus televizoriaus ekranuose stebės visas miestas, miestelis ar kaimas.
O ką vilniečiai? Neretam Dainų šventė pasibaigs paburnojimais dėl grūsčių gatvėse, vėluojančio miesto transporto ar pakeistų jo maršrutų.
Tokie pastebės, kai Dainų šventė bus pasibaigusi, ir viskas grįš į savo vėžes. Į Vilnių ateis vasaros ramybė.
Žinoma, ne visi vilniečiai bus tokie. Kiti ateis į Dainų šventės renginius, prisimins laikus, kai patys šoko, dainavo.
O kokį Vilnių pamatys atvykėliai iš visos Lietuvos? Aišku, pirmiausia jiems padarys įspūdį plačios gatvės, žmonių gausa, Senamiesčio grožis ar dangoraižiai dešiniajame Neries krante.
Tačiau kelias dienas pabuvęs Vilniuje svečias ims atidžiau dairytis. Už ko užklius jo žvilgsnis?
Nemažai Dainų šventės dalyvių šiemet bus apgyvendinti parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Gal ir neblogas sumanymas nakvynei skirti ekspozicijų sales, juolab kad apgyvendinti 22 tūkst. dalyvių – tikrai nemenkas galvosūkis.
Ir išėjęs iš paviljono atvykėlis pirmiausia paklaus to, ko klausia parodų lankytojai, – kokia pilis stūkso pušų apsuptyje šalia parodų rūmų? Aptverta sukrypusia lentų tvora, už kurios skalija piktas šuo.
Jeigu ilgiau palei tą tvorą pasibraižysi, išlįs piktas sargas, kuris būtinai paklaus, ko smalsuoliams reikia.
Vilniečiai atsakytų, kad ta pilis – tai kadaise Kaziuko mugių rengėjo V.Urbos pradėtas statyti ir iki šiol neužbaigtas objektas. Dvidešimt metų jis toks. Ir neatrodo, kad artimiausiu metu darbai pajudėtų.
Nepastatytas tiltas per Nerį, kurį perėjus Vingio parkas būtų ranka pasiekiamas, sovietinius laikus menantys medžių šaknų iškilnoti šaligatviai aplink „Litexpo“, netvarkingi pėsčiųjų takai ir baisi požeminė perėja po Laisvės prospektu.
Bent jau automobilių stovėjimo aikšteles aplink parodų centrą suspėjo išasfaltuoti. Dulkių debesys nebekils. Bet jeigu bus karšta, atvykėlių laukia pirtis troleibusuose ar autobusuose.
Tie Dainų šventės dalyviai, kurie gyvens mokyklose, susipažins su gyvenamųjų rajonų labirintais: pilkais daugiabučiais, ant kurių gatvių pavadinimų ir namų numerių taip ir netapo įprasta rašyti, vilniečiais, kurie paklausus toliau savo gatvės nelabai ką mieste žino.
Sostinės gyventojų akys prie miesto bėdų jau įpratusios, o valdžia trimituoja tik apie išasfaltuotus šimtą metrų gatvės ar šaligatvio trinkelėmis išklotus kvadratinius metrus.
Vis dėlto po Dainų šventės Vilniui neprošal būtų išklausyti dalyvių iš provincijos įspūdžius. Tuos, neparadinius.
„Sostinė“
