Tai atskleidė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) specialistų atliktas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1047 vietos gyventojai vertino transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, socialines, kultūros bei komunalines paslaugas.
Susidaro įspūdis, kad pakaunės gyventojai beveik neturi rūpesčių, mat pasitenkinimo indeksas siekia 73 procentus. O tai labai geras rezultatas.
Daugiausia priekaištų gyventojai išreiškė dėl nepakankamai išplėtoto dviračių takų tinklo ir melioracijos bei drenažo infrastruktūros. Pastaroji sritis yra gana specifinė, o savivaldybė ne visada turi galių imtis radikalių pokyčių.
Pagerinti susisiekimo galimybes dviračių mėgėjams nėra neįveikiamas iššūkis ir Kauno rajono valdžia tikrai gali tai padaryti.
Vienas įdomiausių apklausos klausimų – Kauno rajono gyventojų nuomonė apie susijungimą su miestu. Dauguma jų tokiam sumanymui nepritarė.
Patys tyrimo autoriai spėja, kad Kauno miesto ir rajono sujungimas atitolintų valdžią nuo žmonių. Turbūt būtų sunku rasti nedidelio miestelio ar kaimo žmogų, kuris neturėjo jokių reikalų su seniūnu. Kad ir kokia bėda ištiktų, tiesiausias pagalbos kelias – į seniūniją.
O paklauskite bet kurio miesto daugiabučio gyventojų, kiek jų yra matę seniūną ar bent žino jo pavardę?
Tačiau gali būti ir kitų priežasčių.
Kauno valdžiai tokia sąjunga būtų labai naudinga, nes Lietuvoje atsirastų galingas administracinis vienetas, kuris savo svoriu ir galimybėmis nenusileistų sostinei. Vien gyventojų skaičius šoktelėtų maždaug trečdaliu.
Dabar kauniečiai turbūt net jaučia nuoskaudą, kad Kauno laisvoji ekonominė zona, oro uostas ir daug kitų svarbių verslo centrų įsikūrę Kauno rajone. Net „Vičiūnų grupei“ priklausanti žuvų perdirbimo gamykla mokesčius moka Kauno rajonui.
Investuotojams nereikėtų aiškinti, kad teritoriją dalijasi dvi savivaldybės, atsirastų naujų erdvių verslo plėtrai, o visi sprendimai būtų sutelkti vienose rankose.
Kai prieš porą metų Kauno valdžia sumanė įrengti slidinėjimo trasą, miesto teritorijoje tinkamos vietos nesugebėjo surasti. Tuomet akys nukrypo į pakaunę, pradėta aptarinėti įvairias vietoves.
Tuo metu Kauno rajono meras V.Makūnas turbūt tik krizeno klausydamasis tokių samprotavimų. Jis lygiai taip pat galėtų svaičioti apie bulvių sodinimą Nemuno saloje – be šeimininkų pritarimo bet koks projektas pasmerktas žlugti.
Jungtuvės nereikalingos nei Kauno rajono valdžiai, nei gyventojams. Pastarieji turbūt gerokai prisibijo Kauno mero V.Matijošaičio, kurio žodis dažniausiai būna lemiamas, o nei taryboje, nei administracijoje nesileidžiama į ilgus svarstymus, kaip surasti visiems tinkantį sprendimą.
Štai sumanys valdžia Garliavą pavadinti Naujuoju Aleksotu ir niekas nepasikeis net ir tuomet, jeigu prie savivaldybės išsirikiuos tūkstančiai plakatais apsiginklavusių garliaviškių.
Kauno rajonas jau kelerius metus iš eilės rodo neįtikėtiną gyvybingumą: puikūs savivaldybės biudžeto surinkimo rodikliai, didėjantis gyventojų skaičius, kylančios įmonės bei gyvenamieji namai.
Miesto valdžia neužmiršta priminti, kad rajonas suklestėjo ir miesto sąskaita – tiek verslui, tiek žmonėms Kaune trūksta erdvės plėtrai. Kita vertus, ir pats Kaunas neatpažįstamai pasikeitė.
Viešai V.Matijošaitis bei V.Makūnas šypsosi ir spaudžia vienas kitam ranką. Jie lyg ir ne konkurentai, tačiau turbūt kalba tik apie draugystę, o ne tuoktuves.
„Laikinoji sostinė“
