„Kaunas turi ne tik Vytį, bet ir įspūdingiausią Lietuvos valstybingumo šimtmečio renginį“, – įsitikinęs Nemunaičio oreivių klubo vadovas Gintaras Šiurkus. Jis pripažino, kad iš pradžių renginys planuotas Vilniuje.
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga kauniečiai turės galimybę pasidžiaugti unikaliu renginiu – oro balionų fiesta „Su laisvės vėju“. Organizatoriai žada, kad liepos 5–8 d. rytais ir vakarais kauniečiai galės grožėtis daugybe įvairiaspalvių oro balionų. Renginio metu bus siekiama dviejų Lietuvos rekordų: didžiausio į orą pakilusių karšto oro balionų skaičiaus ir liepos 6-osios pavakare numatomo skrydžio su 100 metrų ilgio vėliava.
Paklaustas, kodėl renginys vis tik vyks Kaune, G.Šurkus žodžių į vatą nevyniojo: „Tai dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio politikos. Jis mano, kad viskas, kas svarbiausia Lietuvai, turi vykti Kaune. Vilniečiai nesugebėjo įvertinti, ką mes darome ir dėl ko visa tai darome.“
Situacija kaip ir su „Laisvės kariu“
G.Šurkus prisiminė, kad šis renginys jau seniai planuotas rengti sostinėje prie Baltojo tilto.
„Viskas buvo pradėta derinti ir organizuoti dar prieš dvejus metus, kai premjeru buvo Algirdas Butkevičius. Jis manė, kad tokia proga Lietuvai reikia padovanoti ką nors įspūdingo. Pasikeitus politinei situacijai, pasikeitė ir požiūris, ir sutarties įsipareigojimai buvo užmiršti, o be bendradarbiavimo, kaip suprantate, tokio renginio padaryti neįmanoma“, – aiškino jis.
Renginio organizatorius šyptelėjo, kad ir šiuo atveju viskas nutiko taip pat kaip ir su „Laisvės kario“ skulptūra.
„Su Kauno savivaldybe viską suderinome labai greitai, jie peržiūrėjo sąlygas ir projektui buvo pritarta. Kauno savivaldybė šiek tiek skiriasi nuo kitų savivaldybių, nesakau, kad galima apsieiti visiškai be biurokratijos, bet ten situacija šviesesnė“, – sakė jis.
Pašnekovas prisiminė Lietuvos tūkstantmečio minėjimą: „Buvo atlikta apklausa, ką žmonės pamena iš tūkstantmečio renginių, ir tautai atmintyje išliko vienintelis renginys – jachtos „Ambersail“ kelionė aplink pasaulį.
Ši kelionė buvo organizuota iš privačių lėšų. Kai S.Darius ir S.Girėnas skrido per Atlantą, valstybė taip pat nedavė nė cento, o dabar politikai vienas po kito griūva į tribūną kalbų sakyti... Toks gyvenimas, ir nereikia čia niekuo stebėtis...“
Ką prarado Vilnius?
Į klausimą, ką prarado Vilnius, perleisdamas tokios šventės organizavimą Kaunui, G.Šurkus atsakė, kad tai nebus tik oro balionų šventė, tai bus vienybės šventė.
„Į Kauną suvažiuos oreiviai iš viso pasaulio. Jie švęs ne tik nepriklausomybės atgavimo šventę, juk prieš šimtą metų dar vienuolika valstybių atgavo nepriklausomybę. Atvyks čekai, latviai, suomiai, vengrai... Tai bus laisvės šventė.
Paprastai Kaune, laikantis tam tikros tvarkos, balionai gali kilti tik iš tam tikrų vietų, o leistis mieste iš viso negalima, bet šventės metu bus galima kilti ir leistis iš kur norima“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad sveikai mąstant bet kokią idėją galima įgyvendinti.
G.Šurkus patikslino, kad orų balionų šventė bus neišvengiama, mat „kauniečiai net užsimerkę girdės, kur skrenda oro balionai“.
„Skrisime virš galvų, miesto ir kursime šventės nuotaiką. Kad būtų linksmiau, vyks ir varžybos, tad štai Vilniuje kaip nusileidimo vietą būčiau pažymėjęs Prezidentūros kiemą. Virš Seimo negalima skristi, virš Prezidentūros taip pat negalima... Lietuvos šimtmečio proga būčiau įveikęs visas kliūtis, juk tai yra šventė, išmokime džiaugtis, kad esame laisvi“, – kalbėjo jis.
„Jei Dievas padės ir atsiųs tinkamą orą, šis renginys bus pats įspūdingiausias šimtmečio minėjimo renginys“, – nesikuklino G.Šurkus.
Vilnius Kaunui nepavydi
Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis patvirtino, kad pasiūlymas rengti oro balionų šventę buvo gautas ir svarstytas.
„Turėdami omeny, kad Vilnius priima labai didelį svečių srautą, susijusį su Dainų švente, ir įvertinę Dainų šventės kontekstą, tai, kad ji vyksta kelias dienas – renginiai dideli, prioritetus paskirstėme ir programą sudėliojome būtent taip“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad labai džiaugiasi, jog šventė vyks Kaune.
Pašnekovas teigė šioje situacijoje jokios konkurencijos motyvų ar politikos neįžvelgiantis.
Paklaustas, ar negaila, kad Vilnius praras lėšas, kurias turizmo sektoriuje būtų palikę iš viso pasaulio suvažiavę oreiviai, pašnekovas sakė: „Vilniaus viešbučiai pilni, miestas priima Dainų šventės dalyvius ir juos apgyvendina net mokyklose, kitose įstaigose. Bendrai kalbant, Lietuvos ekonomikai net geriau, kad dideli renginiai vyksta skirtinguose miestuose.“
