Mažai šaltinių
R.Petrauskas „Žinių radijo“ eteryje pripažino, kad daug informacijos apie šį valdovą nėra.
„Tos autentiškos informacijos ir duomenų apie Mindaugą yra tiek, kad jos visos sutilpo į vieną, ne tokią jau storą knygą. Ją prieš keletą metų su kolegomis išleidome ir pavadinome paprastai „Mindaugo knyga“, – pasakojo istorikas.
Anot jo, toje knygoje sutilpo viskas, kas buvo parašyta ir žinoma apie jį. „Mes turime labai nedaug, ir turime daug subjektyvių šaltinių, o tą reikia akcentuoti. To meto Lietuvoje raštijos nebuvo, išskyrus tik kelis dalykus – Mindaugo karūnavimo metus, jo krikštą, dar yra ir keli Mindaugo vardu pasirašyti dokumentai“, – teigė R.Petrauskas.
Istorikas pabrėžė, kad ir turimi šaltiniai dažnai būna subjektyvūs. „Kiekvienas valdovas, ar bendruomenė stengėsi sukurti sau naudingą pasakojimą – todėl daug šaltinių iš užsienio šalių yra priešiškų jėgų. Sunku suprasti, bet informaciniai karai tikrai nėra naujas dalykas“, – pasakojo R.Petrauskas.
Koks buvo Mindaugo charakteris?
Nereikėtų nustebti ir dėl to, kad esant mažam skaičiui šaltinių, iki šiol nėra aišku, koks buvo Mindaugo charakteris. Apie tai istorikai gali tik spėti ar numanyti.
„Labai sudėtinga tą vaizdą susidaryti. Žvelgiant iš dabartinių moralinių dalykų, to meto politika gali atrodyti konfliktiška ir pilna išdavysčių ir smurto. Kalbant apie Mindaugą mes disponuojame tik svetimšalių šaltiniais, kuriems buvo naudinga jį parodyti kaip blogą. Mindaugas neturėjo savo istoriko, todėl mes negalime tikėtis labai objektyvaus žvilgsnio į šaltinius“, – pasakojo istorikas.
Jo teigimu, lengviausia apie Mindaugą spręsti pagal to metu kunigaikščius.
„Žvelgiant į ankstyvuosius monarchus, Mindaugas yra tipinis valdovas. Jis gyveno nuolatinėje grėsmėje, nes tik Mindaugui pavyko suvienyti didesnį vieningą darinį, o kunigaikščiai turbūt laukė progos, Mindaugo paslydimo, kad dalį savo žemių atgautų. Tai nestabili situacija jį vertė elgtis atitinkamai, – pasakojo istorikas. – Nė negalima sakyti, kad iki Mindaugo mes turėjome valstybę. Juk jis įkūrė ir įtvirtino valstybę. Jis leidžia galutinai parodyti, kad vainikuojamas žmogus yra pripažįstamas. Tai, kad Lietuvos valstybė išliko net po labai sunkios situacijos po Mindaugo, turėjo ir tapimas monarchu.“
Žmona Morta ir vaikystė
Mindaugo vaikystė taip pat lieka didele mįsle istorikams.
„Mes galime kalbėti, kad iki pat Jogailos anūkų apie visų Lietuvos valdovų vaikystę apskritai mes nieko nežinome. Tačiau galima šitą numanyti. Mindaugas gimė kilmingoje šeimoje, jo tėvas buvo vienas iškiliausių to metu kunigaikščių, natūralu, kad jis nebuvo vyriausias. Tai jau savaime šiek tiek koregavo jo padėtį. Galima tik numanyti, kad būdami tokioje šeimoje, jie buvo ugdomi tapti kariaunų vadais ir kariauti“, – pasakojo istorikas, dar kartą primindamas, kad tuo metu rašto kultūros nebuvo, tad ir Mindaugas šių sugebėjimų neturėjo.
Yra vos keli šaltiniai ir apie Mindaugo žmoną Mortą.
„Apie Mindaugo jaunystę ir vaikystę mes nieko nežinome, tad apie to meto moteris mes beveik nieko negalime ir pasakyti. Iš vienos kronikos galime sakyti, kad Mortą ir Mindaugą siejo asmeninis, pakankamai stiprus ryšis. Vedybos buvo pragmatinės, ne meilės pasekmė. Manoma, kad abiem tai buvo antra santuoka, jau esant subrendusiais žmonėmis“, – apie karaliaus Mindaugo asmeninio gyvenimo detales pasakojo istorikas.
Valdė ne vien smurtu
Istorikas pasakojo, kad Mindaugas kiekvieną dieną turėjo įrodyti savo didybę – žygiais ar juose gautų grobio dalijimu. „Tokiu būdu jis turėjo palaikyti savo kaip vado autoritetą“, – pasakojo istorikas, pabrėždamas, kad autoriteto palaikymas nėra vien tik smurtas.
„Jeigu Mindaugas sugebėdavo išsiųsti savo karius keliomis kryptimis, vadinasi, jis stebėjo, kas vyksta aplink, domėjosi, vadinasi, jog jautėsi pakankamai saugus“, – sakė istorikas.
Jis sutiko, kad Mindaugas užmigo ant laurų.
„Mindaugas susikūrė sau priešą – kunigaikštį Daumantą, kuris susidraugavo su Treniota, kuris padėjo vykdyti sąmokslą. Tai buvo proga pasinaudoti Mindaugo atsipalaidavimu ir jį nužudyti“, – pasakojo R.Petrauskas.
Jo teigimu, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liepos 6-oji, pakėlė Mindaugą iki Vytauto lygio. „Mindaugas stoja į vieną gretą lietuvių istorinėje atmintyje su Vytautu“, – pasakojo R.Petrauskas.
