Europos Komisija pavasarį pasiūlė 2021–2027 metų ES daugiamečiame biudžete numatyti lėšų dvigubos paskirties susisiekimo infrastruktūros objektams tam, kad šalyse narėse būtų palengvintas karinės technikos judėjimas.
Lietuvos pareigūnai teigia besitikintys iš vadinamojo „karinio mobilumo“ fondo gauti mažiausiai 430 mln. eurų fiksuotomis kainomis (neatsižvelgiant į infliacijos prognozes).
„Kelių infrastruktūrai pritaikyti reikės apie 310 mln. eurų, oro uostų poreikiams skaičiuojama apie 80 mln. eurų, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui – apie 40 mln. eurų suma“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Dalia Perednienė.
Pasak jos, iš šio fondo taip pat bus prašoma skirti papildomų lėšų europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, nes „karinio mobilumo atžvilgiu būtent geležinkelių infrastruktūra Europoje yra laikoma prioritetine transporto infrastruktūros dalimi“.
Susisiekimo ministerija teigia, kad detalesni investicijų iš „karinio mobilumo“ fondo skaičiavimai dar bus atliekami. Kitais metais turėtų paaiškėti detalesnės šio fondo panaudojimo sąlygos ir konkretūs infrastruktūros projektai.
Prezidentė: esame pasirengę ir savaitgalį peržiūrėti Seimo priimtus įstatymus „Rail Baltica“ džiugina, bet naudos – mažai.
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims iki šiol kyla iššūkis pritaikyti infrastruktūrą karinės technikos judėjimui, nors jos yra vienos aktyviausių reiškiant poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis.
Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad jie būtų išduodami per 24 valandas.
Europos Komisija siūlo kitame ES biudžete kariniam mobilumui gerinti numatyti 5,7 mlrd. eurų fiksuotomis kainomis. Einamosiomis kainomis, įskaičiuojant prognozuojamą infliaciją, ši suma siekia 6,5 mlrd. eurų.
