„Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Jis patvirtino, kad siūlys Seimui atmesti šalies vadovės veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dėl priimtų pataisų pateiktų išaiškinimą dar iki 2019 metų pavasarį suplanuoto referendumo dėl dvigubos pilietybės.
Prezidentė trečiadienį vetavo Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį pilietybę apibrėžiantis Konstitucijos straipsnis galėtų būti pakeistas, jeigu už tai referendume balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.
Tokiu būdu referendumo balsų kartelė sumažinama nuo maždaug 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų.
D. Grybauskaitei vetuojant įstatymą jos atstovai pabrėžė, kad toks kartelės sumažinimas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.
Tačiau R. Karbauskis tvirtino, jog toks prezidentės sprendimas yra nesuvokiamas, nes pats Seimas planavo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.
„Šitoje situacijoje prezidentė pati nutarė būti Konstituciniu Teismu. (...) Konstitucinis Teismas būtų padėjęs tašką šitu klausimu“, – sakė politikas.
Jis teigė besitikintis, kad Konstitucinis Teismas išaiškinimą pateiks dar iki referendumo, kuris suplanuotas kitąmet kartu su prezidento rinkimais.
„Jeigu atsitiks taip, kad iki referendumo datos turėsime kitokią normą, tai paprasčiausiai bus pakeistas reikalavimas žmonių skaičiaus. (...) Apskritai mes ir pasaulio lietuviai referendumui ruošiasi prie dabar egzistuojančios normos, kai reikia daugiau nei pusės visų Lietuvos piliečių balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Konstitucijoje šiuo metu yra įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
