Pirmadienį buvo surengtas tik parengiamasis teismo posėdis, tačiau į jį atvyko ir LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Parengiamajame teismo posėdyje abiems pusėms pasiūlyta susitaikyti. LLS atstovaujantis advokatas Egidijus Losis teigė, jog partija sutiktų taikytis su VSD, jei departamentas viešai paneigtų, liberalų teigimu, tikrovės neatitinkančią ir partijos reputacijai kenkiančią informaciją.
LLS teismo prašo tokiais pripažinti keletą teiginių iš išslaptintos ir paviešintos VSD pažymos, kuri buvo pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Liberalų teigimu, tikrovės neatitinka teiginiai, kad 2006 metais koncernas MG įsteigė pilnai kontroliuojamą partiją, kad LLS įsteigtas vadovaujant koncerno „MG Baltic“ vadovams Dariui Mockui ir Raimondui Kurlianskiui, kad steigiamai partijai buvo parinktas vadovas ir kad Liberalų sąjūdis – ilgalaikis koncerno politinis projektas.
LLS atstovai atkreipė dėmesį, kad buvo paviešinta tik viena iš 13 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui VSD pateiktų pažymų – būtent ta, kurioje kalbama apie šią partiją. LLS teismui pateikė prašymą išslaptinti ir kitas pažymos dalis.
Taip pat prašoma išreikalauti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų apie LLS. Anot advokato E.Losio, taip bus siekiama įrodyti, kad LLS nėra koks nors išskirtinis projektas.
E.Gentvilas teigė, jog VRK duomenimis, LLS nėra partija, kuri iš „MG Baltic“ gavo didžiausią paramą, todėl nuspręstai išsireikalauti informaciją ir apie Lietuvos liberalų ir centro sąjungos rėmimą.
Liberalai prašė į teismą iškviesti ir liudytojus – Petrą Auštrevičių, Eligijų Masiulį, koncerno „MG Baltic“ vadovą Darių Mockų ir buvusį vieną koncerno valdybos narių Raimondą Kurlianskį.
Teismas neatmetė galimybės apklausti šiuos liudytojus, o VSD atstovas Audrius Bareišis teigė, jog tokia byla iš viso negali būti nagrinėjama civiline tvarka.
Jau anksčiau panašų ieškinį buvo pateikęs ir koncernas „MG Baltic“, tačiau teismai jo nepriėmė. Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai nusprendė, kad duomenų, gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumo negalima nuginčyti civilinio proceso tvarka.
Be to, Vilniaus apygardos teismas (VAT) nerado duomenų, kad VSD būtų prisidėjusi prie to, kad jų surinkta informacija patektų į žiniasklaidą. Pažymos buvo pateiktos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius teigė apsvarstęs visus argumentus „už“ ir „prieš“, ar tokį ieškinį nagrinėti teisme ir nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama.
„Mažų mažiausiai, ką turėčiau padaryti atsisakydamas nagrinėti šią bylą, tai kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Žvalgybos įstatymo vertinimo“, – aiškino teisėjas, tačiau įspėjo liberalus, jog jo sprendimas nagrinėti bylą dar nereiškia išankstinio teismo nusistatymo, kad ieškinys gali būti tenkinamas.
„Ar tikrai jūsų teises pažeidė tai, kad VSD informaciją pateikė Seimo komitetui, ką pagal įstatymus ir turėjo padaryti? Jei jūs sieksite įrodyti, kad VSD šią informaciją paskleidė plačiau, tai įrodyti teks jums patiems“, – aiškino teisėjas.
LLS vadovas E.Gentvilas iš anksto pareiškė, jog tai įrodyti – beviltiška: „Mes, kaip ieškovai atsiduriame beviltiškoje situacijoje, nes neturime kitų būdų to įrodyti, tik teisinį kelią. Tačiau Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, kas žiniasklaidai atskleidė informaciją. mes netenkame galimybės įrodinėti, nes teisėsauga nepadėjo rasti paskleidimo šaltinių, to nepadarė ir pats VSD.
VSD atstovas taip pat teigė, jog departamentas neturi duomenų, kas šią informaciją atskleidė ir paviešino žiniasklaidai, tačiau kategoriškai neigė, jog tai galėjo padaryti VSD.
