Į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl partijos reputacijai kenkiančios informacijos kreipęsi Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) vadovai išgirdo ir gerą, ir blogą žinią.
Teismas sutiko nagrinėti partijos ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD), tačiau aiškintis, kas paviešino tik Seimo nariams skirtas slaptas saugumo pažymas, teks patiems politikams.
Pavadino verslininkų projektu
Nors pirmadienį įvyko tik parengiamasis teismo posėdis, ginti partijos garbės į jį atvyko ir LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
LLS teismo prašė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje VSD pažymoje esantys teiginiai apie šios partijos įkūrimą ir rėmimą būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
Seimo komitetui skirtoje, tačiau vėliau paviešintoje saugumo pažymoje buvo teigiama, kad 2006 metais koncernas „MG Baltic“ įsteigė visiškai kontroliuojamą partiją, o jos įkūrimui vadovavo koncerno vadovai Darius Mockus ir Raimondas Kurlianskis.
Pažymoje LLS buvo pavadintas ilgalaikiu koncerno politiniu projektu, negana to, teigiama, kad steigiamai partijai verslininkai parinko ir pirmininką.
Žvalgai – nekritikuojami
LLS siekia, kad tokią pažymą pateikęs VSD viešai paneigtų šią informaciją, tačiau nėra žinoma, kas ją paviešino.
Be to, teismui tektų išsiaiškinti, ar VSD pažymoje nurodyta informacija apie LLS iš tiesų neatitinka tikrovės.
VSD atstovas Audrius Bareišis pirmadienį teismo posėdyje tvirtino, kad departamentas pažymos nepaviešino, o paneigti joje esančios informacijos nėra jokio pagrindo. Jo teigimu, visa pažymoje esanti informacija yra teisinga ir surinkta teisėtai.
A.Bareišis apylinkės teismui siūlė šios bylos nenagrinėti visai, nes civilinio proceso metu esą negalima įvertinti žvalgybos ir kontržvalgybos būdu surinktos informacijos.
Beje, remdamiesi tokiais argumentais Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai anksčiau atmetė koncerno „MG Baltic“ ir Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio skundus dėl toje pačioje pažymoje minimų galimai neteisingų faktų.
Teismai nusprendė, kad VSD veikla negali būti vertinama pagal Civilinio kodekso nuostatus, – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, todėl skundus dėl šios tarnybos veiksmų nagrinėja Seimo kontrolieriai.
Ryžosi nagrinėti bylą
Tačiau liberalų skundą gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius nusprendė, kad teisme egzistuoja teisė apsiginti ir nuo VSD surinktos informacijos.
„Mažų mažiausiai, ką turėčiau padaryti atsisakydamas nagrinėti šią bylą, tai kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Žvalgybos įstatymo išaiškinimo, tačiau pasvėręs visus argumentus nusprendžiau į jį nesikreipti“, – pirmadienį kalbėjo nagrinėti neįprastą bylą pasiruošęs teisėjas.
V.Abramovičius įspėjo Liberalų sąjūdžio atstovus, jog jo sprendimas nagrinėti bylą dar nereiškia išankstinio nusistatymo, kad ieškinys gali būti tenkinamas.
Politikai – ne sekliai
LLS atstovams V.Abramovičius pasiūlė per savaitę apsispręsti ir patikslinti, ką jie siekia įrodyti.
„Ar tikrai jūsų teises pažeidė tai, kad VSD informaciją pateikė Seimo komitetui, ką pagal įstatymus ir turėjo padaryti?
Jei jūs sieksite įrodyti, kad VSD šią informaciją paskleidė plačiau, ieškoti įrodymų teks jums patiems“, – paaiškino teisėjas.
LLS vadovas E.Gentvilas pareiškė, kad išsiaiškinti, kas nutekino informaciją, neįmanoma: „Mes, kaip ieškovai, atsiduriame beviltiškoje situacijoje. Įrodyti, kas paviešino informaciją, mes galime tik teisiniu būdu, kitų būdų nėra. Tačiau Generalinė prokuratūra nepadėjo rasti informacijos paskleidimo šaltinių.“
Dėl paviešintų pažymų į Generalinę prokuratūrą yra kreipęsis ir VSD, tačiau joks tyrimas nebuvo pradėtas.
Nori redaguoti pažymą
E.Gentvilas teigė, kad išsiaiškinti, kas paviešino VSD pažymą, nėra svarbiausias dalykas, svarbiau, kas joje rašoma. Politikas žadėjo, jog ieškinys netrukus bus patikslintas: „Mes nebandysime įrodyti, kad pažymą paviešino VSD, tačiau bet kuriuo atveju įrodinėsime, jog jų parengtoje pažymoje esantys teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių.“
Liberalų lyderis neatmetė galimybės taikytis su VSD ir departamento prašyti tik pakoreguoti ir sušvelninti pažymoje esančius teiginius.
„Nėra malonu bylinėtis su institucija, kurią gerbiame ir vertiname, tačiau mes vertiname ir savo reputaciją.
Formuluočių pakeitimas – ilgalaikis abiejų pusių darbas ir, jei mums pavyktų tą darbą padaryti, manau, rastume ir sutarimą“, – kalbėjo politikas.
Kas tikrasis įkūrėjas?
Liberalai teismo paprašė kaip liudytojus apklausti buvusį LLS pirmininką Eligijų Masiulį, europarlamentarą Petrą Auštrevičių, koncerno „MG Baltic“ atstovus D.Mockų ir R.Kurlianskį. Visi jie esą turėtų prisiminti partijos įkūrimą 2006 metais.
„Tuo metu negyvenau Lietuvoje, gyvenau Briuselyje.
Partijos įkūrimo iniciatorius buvo P.Auštrevičius, o teigiama, kad E.Masiulis buvo mums parinktas partijos pirmininkas.
Tegul R.Kurlianskis ir D.Mockus paaiškina, kaip jie kūrė Liberalų sąjūdį, nors, mano įsitikinimu, jie jo visiškai nekūrė“, – po teismo posėdžio kalbėjo buvęs europarlamentaras, o dabar Seimo narys E.Gentvilas.
Teismo nuomone, jei bus nuspręsta toliau nagrinėti bylą, šių liudytojų apklausa bus neišvengiama.
Priminė partijos istoriją
Vilniaus apylinkės teismas tenkino ir LLS prašymą išreikalauti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis apie tuometį partijų rėmimą ir taip įrodyti, kad Liberalų sąjūdis nėra išskirtinis koncerno „MG Baltic“ projektas, – esą dosniai buvo remiamos ir kitos partijos.
Anot E.Gentvilo, vos suskilus partijoms verslininkų paramą pirmiau gavo Artūro Zuoko vadovaujama tuometė Liberalų ir centro sąjunga, o į Liberalų sąjūdžio sąskaitą „MG Baltic“ įmonės pirmą pavedimą padarė 2008 metais.
Jei prireiks, E.Gentvilas teismui žadėjo pateikti ir savo publikacijas apie Lietuvos liberalizmo istoriją.
„Aš 2011 metais aprašiau didelį P.Auštrevičiaus indėlį kuriant Lietuvos liberalų sąjūdį.
Tuomet įsivaizdavau, kad prieš penkerius metus P.Auštrevičius pradėjo kurti šitą partiją, o praėjus dar septyneriems metams Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodyta, jog šią partiją įkūrė ne P.Auštrevičius su kolegomis, o kažkoks verslo koncernas.
Ilgą laiką visuomenei buvo žinoma tokia partijos istorija, dabar bandoma sukonstruoti kitokią“, – po teismo posėdžio kalbėjo E.Gentvilas.
