„Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė, kai nagrinėjama baudžiamoji byla dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pranešėja Ernesta Montvidienė.
Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad, remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog kaltinamajam E. Masiuliui priklausančios piniginės lėšos, į kurias laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, yra galimai baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų rezultatas. Iš E. Masiuliui pareikštų kaltinimų matyti, kad šios piniginės lėšos galėjo būti gautos jam darant nusikalstamas veikas (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalis ir 226 straipsnio 4 dalis): daugiau kaip 100 tūkstančių eurų priimti kaip kyšis, o likę kratos metu paimti grynieji pinigai galimai gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti, nepatvirtinti dokumentais ir galimai nėra iš teisės aktais neuždraustos veiklos gautos teisėtos pajamos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nėra pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam taikomas neproporcingai ilgai.
E. Masiulio nuosavybės teisė į pinigines lėšas (242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių), kurios buvo rastos ir paimtos 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu E. Masiulio gyvenamojoje vietoje, ribojama nuo 2017 m. pradžios, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Šarūnui Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas po vasaros atostogų – artimiausias posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną.
