Išnagrinėjus apeliacijai pateiktus egzaminų darbus, buvo pakeisti 313 darbų įvertinimai. 72 proc. darbų įvertinimas padidintas, o 28 proc. darbų įvertinimas sumažintas.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informavo, kad šiemet iš viso sulaukė 1356 pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų apeliacijų.
Palyginti su pernai, apeliacijų padaugėjo, bet su užpernai – sumažėjo. 2017 metais gauti 908 skundai, 2016 metais – 1780.
Valstybinio matematikos egzamino rezultatus skundė 189 egzaminą laikę jaunuoliai, istorijos – 76, anglų kalbos – 53, biologijos – 33, chemijos – 21, fizikos ir geografijos – po 11. Tačiau nei vienos apeliacijos nebuvo dėl rusų kalbos egzamino rezultatų.
54 proc. visų teikusiųjų apeliacijas egzaminų buvo neišlaikę.
Dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimo skundėsi bent pusė jo neišlaikiusių abiturientų.
661 abiturientui, pateikusiam apeliacijas dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas nepakeistas, 197 padidintas ir 83 sumažintas.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkės Daivos Stukienės nuomone, abiturientai pasijuto neteisingai įvertinti, kai buvo paskelbta, kad šiais metais pažymiai už rašinius daug geresni. Įspūdingiausias pokytis – 43 balai. Tiek po apeliacijos pakilo vieno Lietuvos abituriento rašinio įvertinimas. Iš 47 balų jo įvertinimas padidėjo iki 90. D.Stukienės aiškinimu, greičiausiai vertintojai neturėjo pakankamai laiko įvertinti šio rašinio turinį.
– Šiais Lietuvos abiturientai galėjo rinktis, kuriais rašytojais remtis savo rašiniuose per Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ar daug buvo rašinių, kuriuose nebuvo paminėtas nė vienas lietuvių autorius?
– Tokių rašinių buvo labai mažai – kelios dešimtys. Triukšmas, kad galima išmokti 4 užsienio autorius ir išlaikyti lietuvių literatūros egzaminą buvo nesąmonė.
– Ar tokį egzaminą laikyti buvo lengviau?
– Buvo visko. Visada yra tokių abiturientų, kurie mano, kad galima parašyti rašinį neskaičius kūrinio ir eina laimės pabandyti. Bet šiais metais pažymiai už rašinius buvo daug geresni. Šimtukų – dvigubai daugiau, nei pernai, neišlaikymo procentas sumažėjo.
Rašinių turinys buvo net labai geras. Nebeliko ir absoliučių nulių, kaip ankstesniais metais. Negalėčiau kategoriškai teigti, kad tai – palengvinimo pasekmė. Galbūt sumažėjo mokinių įtampa per patį egzaminą. Turbūt tokiame kontekste daug kas pasijuto neįvertintas, nes apeliacijų dėl egzamino rezulatų daugiau, nei pernai – arti tūkstančio.
Per 500 iš apeliavusių buvo tie, kurie egzamino neišlaikė. Bent pusė tų, kurie egzamino neišlaikė dėl to skundėsi.
– Ar šiais metais rašinius vertinantiems mokytojams dirbti buvo sunkiau? Kiek uždirbo mokytojas, kuris pastarąsias dvi savaites šiais metais taisė rašinius?
– Šiemet pirmą kartą lietuvių kalbos egzamino vertintojams bus mokama ne už darbo valandas, o už įvertintus rašinius – po 3 eurus 60 centų už rašinį. Nuo tos sumos dar bus atskaičiuojami mokesčiai.
Tikimasi, kad per dieną mokytojas perskaitė 14 rašinių, vienam abiturento darbui įvertinti buvo skiriama maždaug 35 minutės. Bet būna darbų, kur mokytojas ir valandą ir pusantros prasėdi. Darbas sunkus, intensyvus, atlygis mažas.
Tikiuosi, mokytojo atlygis už abiturientų rašinių vertinimą šiais pakils bent 30 procentų.
– Kur saugomi abiturientų rašiniai?
– Abiturientų rašiniai saugomi Egzaminų centro achyve vienerius metus. Rašiniai sudedami į specialias dėžutes po 150, dėžutė pažymima kodu.
Abiturientų rašiniuose: Žmogaus gyvybė ant Pjedes stalo, prestižiški Goethės kūriniai ir aistra aprūpinta Severija
Ištraukos iš šių metų abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinių, dėl kurių pateiktos apeliacijos.
Iki Biliūno niekas lietuvių literatūroje nebuvo lietęs moters.
Viduramžiais moteris šalia vyro yra vyriškumo simbolis.
Daukša rašė lotynų kalba lietuviams karaliams, kurių buvo net keletas.
Balys Sruoga išvažiavo į Štuthofą savo noru dirbti koncentracijos stovyklos raštinėje. Po dvejų metų grįžo ir parašė romaną.
Pavyzdžiui, gerai žinomas „Aušros ir veržimosi“ atsovas J.V.Goethė, įsimylėdamas savo mūzas, įsikvėpdavo rašyti, dėl to skaitome jo prestižiškus kūrinius.
Mokymąsi galima paaiškinti kaip siekį praplėsti savo akiratį ir taip atrasti meilę naujų pažinčių tarpe.
Literatūra žmogaus gyvybę padėjo ant Pjedes stalo.
„Pasistenkime suprasti gyvenimą kaip pareigą“, – tokią aktualią tiesą mums stengiasi įdiegti vertybių guru Just. Marcinkevičius.
Kadangi II pasaulinio karo metais Salomėja Nėris pasitraukė į į Rusijos gilumą (iš pradžių į Maskvą, vėliau į Ufą), neatsitiktinai po eilėraščiais yra minima Maskva, Ufa bei kitos buvimo vietos. Būtent šių miestų pavadinimai padeda kurti klajūno, netekusio namų, motyvą.
Išblėsusi meilė, komplimentų trūkumas vienas kito darbams kėlė konfliktą šeimoje.
Rapolas Geišė aprūpina Severiją aistra.
Tokį žiaurų poelgį padarė kasdienišką gyvenimą turėjęs, kadaise labai mylėjęs savo šunį (kartu, net į medžioklę keliavęs) kaimo gyventojas, kuris materialistinių pažiūrų užvaldytas pasenusį šunį nušovė.
Pirmųjų mišių metu, kuriose jam nereikėjo atlikti reikšmingų darbų, jis pamatė merginą, kurią jis pavadino Katedros Nepažįstamąja.
Poetas iškelia problemą, jog lietuviai susimaišę su vokiečiais, netenka padorumo, sąžiningumo: „Tu, prancūziškas žioply su šveisteriu storu“, tai parodo jų nekultūringą žargoną.
Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet buvo užsiregistravę per 31,6 tūkst. abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusių kandidatų.
