Politiko įgaliojimų netekimo procedūros savivaldybės vadovas ėmėsi jam melagingai pasisakius apie tariamus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago nusikaltimus žudant nekaltus žmones.
Mero sekretoriato BNS persiųstą teikimą pradėti V. Titovo įgaliojimų netekimo procedūrą pasirašė 18 iš 31 savivaldybės tarybos nario. Tokiam dokumentui pateikti reikalingi mažiausiai trečdalio tarybos narių parašai.
Pasak V. Grubliausko, teikime yra visų taryboje dirbančių frakcijų, išskyrus „Rusų aljanso“, parašai.
„Šiandien parašų yra 18, bet vertinti to skaičiaus nesiimčiau, nes žinau bent keturis, penkis tarybos narius, kurie informavo, kad šiandien nespės sugrįžti, bet neabejotinai pasirašytų“, – BNS sakė meras.
Frakcijų atstovus antradienį sukvietęs savivaldybės vadovas teigia, kad V. Titovo apkaltos komisijoje dalyvaus visos taryboje veikiančios politinės jėgos.
Dėl šios komisijos sudarymo bus sprendžiama ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje. V. Grubliauskas tikisi, kad ji darbą baigs iki rugsėjo pabaigos.
Komisijai pateikus išvadą, taryba turėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti nuomonę dėl tarybos nario priesaikos sulaužymo.
Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą V. Titovas netektų įgaliojimų.
Lietuvos rusų sąjungos narys apie partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą pasisakė praėjusią savaitę viename savivaldybės komitetų diskutuojant, ar įamžinti partizanų vado atminimą pakabinant atminimo lentą ant Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastato.
„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“, – pareiškė V. Titovas.
Jis taip pat tvirtino, kad pats A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Klaipėdos meras teigė, kad tokie V. Titovo pareiškimai „viešai trypia A. Ramanausko-Vanago atminimą“.
Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo A. Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.
Po Antrojo pasaulinio karo A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
1944-1953 metais vykusiame partizaniniame kare buvo civilių aukų, bet istorikai pabrėžia, kad vertinimų negalima teikti remiantis tik KGB bylomis, kur apstu melagingos partizanus juodinančios informacijos.
Partizanai mirties bausmes trėmimų vykdytojams, sovietiniams pareigūnams ir šnipams paprastai vykdydavo po karo lauko teismo nuosprendžių.
A. Ramanauskas – Vanagas savo prisiminimuose rašė, kad partizanų vadovybė reikalaudavo kuo stropiau nagrinėti bylas, kurios dėl šnipinėjimo kaltinti civiliai, o jei paaiškėdavo, kad nusikalto partizanai, pati partizanų vadovybė juos griežtai bausdavo, dažnai – ir mirties bausme sušaudant.
