Viešo J.Džiugelio atsiprašymo sulaukęs Seimo valstiečių frakcijos seniūnas R.Karbauskis neatlyžo – politinio bendrakeleivio atgaila jo neįtikino ir rudenį jį žada išlaipinti pusiaukelėje.
Ar tokie R.Karbauskio grasinimai realūs? O galbūt išsipildys J.Džiugelio pranašystės apie frakcijoje vis gausėjantį seniūnu nepatenkintų valstiečių būrį, kuris gali pasukti kitu keliu?
– Jūs kartais išdrįstate paprieštarauti R.Karbauskiui. Ar šįkart pritariate jo pozicijai dėl J.Džiugelio, kurį valstiečių lyderis grasina šalinti iš frakcijos? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Baškienės.
– J.Džiugelis pasisakė aštriai, taigi jo teiginiai turi būti labai pagrįsti. Natūrali ir R.Karbauskio reakcija į išgirstus žodžius.
Jei apie tai bus kalbama rudenį, vyks įdomi diskusija – mūsų frakcijoje žmonės laisvi turėti savo nuomonę. Tikiu, kad orams atvėsus rasime protingą sprendimą.
– Vis dėlto svarbu, ar J.Džiugelis sakė tiesą, ar išsigalvojo, kad R.Karbauskis yra patologinis melagis.
Jūs esate susidūrusi su partijos lyderio melu?
– Man R.Karbauskis nemeluoja. Pažįstu jį jau labai seniai, kartu esame suvalgę pūdą druskos. Žinau daug jo padarytų gerų darbų, todėl man būtų sudėtinga imti ir viską nuvertinti.
– Ar jis niekada niekam nemeluoja?
– Negalėčiau taip teigti, bet aš to nepajutau.
– Ar nemanote, kad frakcijos gali nelikti, jeigu jos nariai bus šalinami už aštresnį žodį, kuris nepatinka seniūnui?
– Politikoje visko būna. Matėme, kaip ankstesnėse kadencijose subyrėjo kitos frakcijos. Kiekvienas, ateidamas į politiką, turi savo matymą, pasitaiko, kad jis nepritampa, skiriasi požiūriai.
Taip atsitiko Dovilei Šakalienei, bet ji surado savo vietą kitur. Tik tokie turėtų įvertinti, kad į Seimą atėjo pagal partijos sąrašą ir turi jausti atsakomybę.
– Bet J.Džiugelis aiškina ėjęs į Seimą dirbti, o dabar priverstas mojuoti keršto vėliava, nors to esą visai nenori?
– Gal nevertėtų sureikšminti kiekvieno tokio pasakymo. J.Džiugelis ar bet kuris kitas gali dirbti pasiraitoję rankoves, jei tik turi ūpo. Mes pernelyg sureikšminame, kas ką pasako, greitai įsižeidžiame. Reikia ieškoti kompromisų ir kai kada atsitraukti.
– Vadinasi, juodasis scenarijus, apie kurį kalbėjo J.Džiugelis, jums atrodo nerealus – frakcija nesubyrės?
– Manau, tai tik emocijos.
– Bet ar ne dėl to stiprinama valdančioji koalicija, į ją pakviečiant „tvarkiečius“, kurių anksčiau prie valdžios žadėta neprileisti?
– Seimo dauguma, ypač rudenį, kai artėja biudžeto priėmimas, turi būti pakankama, kitaip būtų sunku užtikrinti sklandų darbą.
– Dėl to net sulaužant principus ir įsteigiant daugiau Seimo vicepirmininkų postų, kurių kadencijos pradžioje buvo skambiai atsisakyta?
– Manau, prieš dvejus metus, kai nuspręsta, kad Seimo vicepirmininkų turi būti penki, buvo padaryta klaida. Didesnis jų skaičius leistų Seimo valdybai priimti kokybiškesnius sprendimus. Be to, nebuvo pagalvota ir apie galimus naujus koalicijos partnerius.
– Dėl kurių valdžios sprendimų dar abejojate?
– Manau, Seimo vicepirmininkų skaičius nėra tas kuoliukas, kurio negalima pajudinti.
– Kokį kuoliuką jūs dar paspirtumėte?
– Gal reikėtų atsisakyti teisės aktų ekspertinio vertinimo. Jis būtinas, jei to reikalauja bent dvidešimt Seimo narių. Bet tai apsunkina įstatymų leidybos procesą.
– O komisijos? Sakėte, kad nepritariate R.Karbauskio užmojui sudaryti komisiją, kuri ištirtų ankstesnių vyriausybių veiklos užkulisius.
Ar prieštaraudama frakcijos seniūnui nesulauksite panašaus ultimatumo, kokį išgirdo J.Džiugelis?
– Tai nuosekli mano pozicija. Aš nepritariu komisijoms, kurios orientuotos į praeitį. Gal jos reikalingos, bet labiau kreipčiau dėmesį į būsimus darbus, o praeities dalykus, jei ten buvo klaidų, reikėtų palikti tirti kitoms tarnyboms.
Nebent atsirastų kokios nors papildomos informacijos, kuri reikalautų pratęsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą. Bet pirmiausia reikėtų įgyvendinti šio tyrimo išvadas.
– Kaip R.Karbauskiui pavyko įtikinti kitus frakcijos narius, kad tos papildomos informacijos atsirado, o jūsų ne?
– Galbūt buvau nepakankamai dėmesinga, neturėjau nei tiek informacijos, kiek R.Karbauskis, nei laiko į ją įsigilinti. Kad ir kaip būtų, mano parašo tarp naujo tyrimo iniciatorių nėra.
Manau, dėl tokios savo nuoseklios pozicijos neturėčiau užsitraukti juodo debesies.
– Gal su R.Karbauskiu turėjote galimybę pakalbėti apie valstiečių kandidatą į prezidentus? Kodėl premjeras Saulius Skvernelis muistosi ir aiškiai nepasako, ar sieks šio posto?
– Matyt, laukia partijos suvažiavimo. Jeigu partijos pasitikėjimas premjeru bus tvirtas, ir jis turės greičiau apsispręsti.
Neabejoju, kad mūsų sąjungos nariai plojimais pritars S.Skvernelio kandidatūrai. Manau, jis būtų ir puikus prezidentas.
– Ar valstiečiai turi atsarginį variantą, jeigu S.Skvernelis nuspręstų nedalyvauti rinkimuose?
– Kitų variantų neprognozuoju. Manau, mums pavyks gauti jo sutikimą.
– O ką darysite, jei S.Skvernelis laimės rinkimus?
– Džiaugsimės. Tiesa, kol kas nežinau, kam atitektų premjero kėdė. Tačiau tuščia vieta nebūna, gal rudenį turėsime atsakymą.
