Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 198 atvejais jau priimti teismų sprendimai dėl vaikų paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, dėl šešių vaikų priimti sprendimai neišduoti leidimo jų paimti.
Dėl 54 atvejų kol kas laukiama teismų sprendimų ar dar rengiamasi kreiptis į teismą. Dalis iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų perduoti atstovams pagal įstatymą – tokių atvejų buvo 266.
Svarbiau vaikus išsaugoti šeimoje
Jau daugiau nei dešimtmetį globos ir įvaikinimo temomis besidominti Nacionalinės globėjų, įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistų asociacijos prezidentė Laima Jurytė-Zakarauskienė teigė, kad atidžiai seka pertvarkos žingsnius ir stebi rezultatus.
„Sunku kalbėti apie nustebimą, nes Lietuvoje iš principo mažėja vaikų ir šeimų. Pats skaičius man asmeniškai atrodo ne toks svarbus, o kur kas svarbiau, kad vaikai nebūtų paimami iš šeimų. Manau, kad pertvarkos geru rezultatu galėtume džiaugtis tuomet, kai būtų sukurta į šeimą orientuota sistema, kuri padėtų šeimai susidoroti su iškilusiomis problemomis. Ne taip svarbu vaiką paimti iš šeimos, kaip jį išsaugoti joje“, – kalbėjo specialistė.
Anot jos, naujosios reformos numatyti procesai dar nėra itin kokybiški, nes prabėgo labai nedaug laiko nuo jos įgyvendinimo pradžios. „Kai viskas stabilizuosis ir veiks, kaip turėtų, tikimės, kad šeimos labai sustiprės“, – sakė pašnekovė ir papasakojo, kad pati iš kolegų Neringos savivaldybėje yra sulaukusi žinios, kad yra dvi globėjų šeimos, kurios pasiruošusios bet kuriuo metu suteikti pagalbą.
„Tokių galimybių buvimas yra labai svarbus. Akivaizdu, kad savivaldybė gali užtikrinti budinčio globėjo paslaugą, bet nėra vaikų, tad ši pozityvi žinia siunčiama ir kitam rajonui. Vadinasi, pertvarka vyksta, atsiranda šeimų, pasiryžusių priimti vaikus, žinia žmones pasiekė, jie tam pasiruošė ir gali padėti vaikams. Mano nuomone, šis aspektas yra svarbesnis, nei kalbėti tik apie skaičius“, – tvirtino L.Jurytė-Zakarauskienė.
Dalis grįžo į šeimas
Pašnekovė priminė, kad paskelbta statistika dar turi būti tikslingai analizuojama. „500 vaikų atrodo daug, bet tai gali būti tik pirmas įspūdis, gal dalis šių vaikų jau sugrįžę į savo šeimas? Gal su dalimi šių šeimų jau dirba specialistai? Naujai sistemai reikia laiko įsibėgėti ir todėl dabar viskas atrodo dar šiek tiek sudėtinga. Reikia nepamiršti, kad vaiko paėmimas iš šeimos – vaiko apsaugojimas. Tai juk nereiškia vaiko paėmimo iš šeimos ir jo atidavimo globėjams ar kokias institucijai, kur jis liktų gyventi“, – aiškino pašnekovė.
L.Jurytė-Zakarauskienė teigė, kad pati yra susidūrusi su ne viena institucija, kai jau atrodė, kad vaikai iš šeimų bus paimti, bet įvertinus grėsmės lygį nuspręsta, kad šeimai gali padėti specialistai.
„Kai vėliau tenka bendrauti su tų vaikų artimaisiais, kurie iš pradžių buvo labai sunerimę, akivaizdu, kad matydami, kaip viskas vyksta, šie žmonės tampa ramesni. Jie papasakoja, kad specialistai šeimą lanko kasdien. Žinoma, jokio stebuklo nuo liepos 1-osios neįvyko, bet pradėtas nuolatinis stebėjimas“, – kalbėjo ji.
Yra ir teigiamų pokyčių
Ekspertės teigimu, tikrai ne visi iš šeimų paimti vaikai pateko į institucinę globą. „Negaliu komentuoti visos situacijos, nes nežinau visų niuansų, bet būčiau be galo nustebusi, jei kas nors man pasakytų, kad visi 524 vaikai pateko į institucijas – bendruomeninius vaikų globos namus ar vaikų globos namus. Tada būtų kažkas baisaus šioje pertvarkoje“, – svarstė pašnekovė.
Kalbėdama apie pertvarkos privalumus L.Jurytė-Zakarauskienė teigė, kad tiki šios pertvarkos reikalingumu ir nauda, bet kartu išreiškė viltį, kad visos naujos institucijos dirbs dėl vieno bendro tikslo.
„Atsirado daug naujų tarpinių institucijų, bet itin didelis privalumas yra tai, kad orientuojamasi į biologines šeimas ir rūpinamasi, kad vaikai liktų šeimose. Sukurta didelė struktūra – atvejų vadybininkai, globos koordinatoriai ir globos centrai, sukurta naujų šeimoms prieinamų paslaugų. Šeimos pačios bus pastebėtos specialistų, o ne kam nors reikės bėgti ieškoti pagalbos“, – vylėsi pašnekovė ir patikslino, kad kai pertvarkos procesai įsivažiuos, vaikų, patenkančių į globos institucijas, skaičius mažės.
L.Jurytė-Zakarauskienė priminė dar vieną svarbų pokytį – žmonių, pozityviai vertinančių globą, atsiradimas. „Yra žmonių, kurie pasirengę padėti, nori globoti ir rūpintis vaikais. Anksčiau globoti vaiką nusprendęs žmogus vaiko teisių specialistams pateikdavo prašymą, kad norėtų padėti vaikui, kuriam 5–10 metų ar 10–15 metų, o dabar ateina žmonės, sąmoningai apsisprendę į savo šeimą priimti bet kokius vaikus. Jie pasiryžta būti budinčiais globėjais ir vaikai nepatenka į institucijas“, – pabrėžė pašnekovė.
Įspėjo dėl pavojaus
Paklausta, kokius minusus, kalbant apie vykdomą pertvarką, įžvelgia šių dienų situacijoje, pašnekovė teigė, kad vienas jų – koordinacijos tarp skirtingų institucijų trūkumas.
„Yra labai daug naujovių, tad norėtųsi, kad šalies savivaldybės ir ministerijos lygmeniu nebūtų pamiršti specialistai, kurie jungia šias šeimas ir jų problemas. Institucijos tarpusavyje turi rasti aiškią ir bendrą kalbą, juk yra tiek daug naujų dokumentų ir žmogui turi būti aišku, kur jam eiti, ko pasiklausti, kokią pagalbą jis gaus“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad pati pertvarka buvo orientuota į tai, kad žmogus turi gauti visą pagalbą šeimoje, tad labai svarbu, kad viskas neapvirstų aukštyn kojomis, kai žmogus niekur nenorės eiti, nes pavargs nuo institucijų, kurias reikia aplankyti, skaičiaus.
„Sunku dirbti ir specialistams, kai veiklos funkcijos dar nėra išgrynintos, bet juk tai laiko klausimas, laiko praėjo nedaug, o naujovių – ilgas sąrašas. Įdomu, kaip viskas atrodys po pusmečio“, – šyptelėjo pašnekovė.
