Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Gedimino prospekte – ne tik vienas garsiausių turistų lankomų Vilniaus objektų. Tai ir vienas dažniausių greitosios medicinos pagalbos kvietėjų. Medikų pagalbos nuolat prireikia silpnai pasijutusiems muziejaus lankytojams.
Statistikos nėra, bet kiekvienas greitosios pagalbos darbuotojas žino, kad čia žmonėms nuolat pakyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas.
Alpsta ir vaikai
Paskelbus, kad šį rudenį čia lankysis 81 metų popiežius Pranciškus, sukruto ir muziejaus darbuotojai.
O jeigu ir garbaus amžiaus popiežiui pasidarys bloga?
„Lankytojams dažnai taip nutinka. Krinta be sąmonės ir vaikai, ir suaugę žmonės. Gal ventiliacija bloga, gal psichologinės priežastys?
Niekas to netyrė, niekam neįdomu, – „Sostinei“ pasakojo muziejaus darbuotojai. – Štai ir prieš savaitę buvo išvežtas vaikas greitosios pagalbos automobiliu.“
Yra manančių, kad lankytojus prislegia ekspozicijos niūrumas, – juk kalėjimo vienutėse nežmoniškomis sąlygomis buvo laikomi KGB kaliniai, viename kambarių mirties bausmės sulaukė šimtai jokiame teisme apsiginti negalėjusių žmonių.
Vandens stiklinė paruošta
Keistą KGB požemių poveikį yra išbandžiusi ir šių eilučių autorė, lydėjusi kolegę iš užsienio.
Kai prastai pasijutusios pasiekėme prie muziejaus įėjimo pastatytą suolelį, išsyk prišoko muziejaus darbuotoja su plastikine stikline vandens ir pradėjo aiškinti, kad jų lankytojai alpsta dažnai. Jei reikia, jie turį pasiruošę vaistinėlę.
Jaučiau didelį silpnumą. Sunkiai galėjau suprasti, apie ką kalbame. Turėjau tik vieną aiškų norą – gulėti lovoje ir neturėti jokių įsipareigojimų lankytis turistiniuose objektuose. Galvoje keistai zvimbė.
Po kelių valandų, jau išėjus iš muziejaus, panašius simptomus pajuto ir užsienietė draugė.
Kad buvusiame KGB pastate pasijuto blogai, prieš porą mėnesių „Sostinei“ pasakojo ir Vilniuje viešėjęs 62 metų advokatas iš JAV Scottas Crameris.
„Tai susargdino mane, pasidarė bloga būnant muziejuje. Mane ši vieta sukrėtė iki sielos gelmių“, – pasakojo amerikietis.
Vaistų siūlyti neturi teisės
Bendrosios pagalbos centro atstovė ryšiams su žiniasklaida Vilma Juozevičiūtė, dirbusi šiame muziejuje, tvirtino, kad lankytojams dažnai čia pasidarydavo bloga.
Muziejus turėjo vaistinėlę, bet be gydytojų žinios medikamentų siūlyti neturėjo teisės.
Tačiau darbuotojai visada būdavo paruošę stiklinę vandens.
Jeigu į bausmių kamerą eidavo vaikai – visada būdavo išjungiama vaizdajuostė, rodanti ištrauką iš režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmo „Katynė“.
V.Juozevičiūtė tai aiškino psichologinėmis priežastimis – jautresni žmonės tokiose vietose visada susijaudina.
Radiaciją tyrė, bet nerado
Prieš porą dešimtmečių buvo kalbama apie KGB patalpose sklindančią radiaciją, kuri sukelia pykinimą, silpnumą, galvos svaigimą.
„Čia radiacijos tiek, kad bet kas pažaliuotų. Kai 1992 metais įėjome į šį pastatą, Geigerio skaitiklis vos nesprogo“, – „Sostinei“ pasakojo vienas darbuotojų.
Tačiau muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis sakė, kad prieš du dešimtmečius į šį muziejų pakviesti specialistai patikrino radiaciją, tačiau jos nenustatė.
Nors tuo metu buvo ypač smarkiai įsisiūbavusios kalbos, kad muziejaus patalpos esą radioaktyvios.
E.Peikštenio nuomone, greičiausiai ekspozicija emociškai slegia lankytojus – jie pasijunta blogai, kai sužino, kas vyko šiose kamerose.
Gali būti kultūrinių priežasčių – pavyzdžiui, japonės turistės bijo vienos leistis į apačią, kur buvo laikomi suimtieji.
Jis pabrėžė, kad lankytojai netenka sąmonės ne taip jau ir dažnai – gal kartą per metus. Dažniausiai tik pasijunta blogai.
„Mūsų darbuotojai dešimtmečius dirba – ir nieko“, – kalbėjo E.Peikštenis.
Įrengta ir vyskupų kamera
E.Peikštenio nuomone, popiežius Pranciškus nutarė apsilankyti Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje, nes čia buvo įkalinta nemažai dvasininkų, muziejuje įrengta vyskupų kamera.
1946 metais čia beveik metus kalėjo vyskupas Teofilius Matulionis, kurį praėjusiais metais popiežius Pranciškus paskelbė palaimintuoju. Tais pačiais metais čia buvo sušaudytas kandidatas į palaimintuosius vyskupas Vincentas Borisevičius.
Vėliau šiose kamerose kalėjo neginkluoto pasipriešinimo dalyviai – kunigas Alfonsas Svarinskas, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, kankinosi daugybė katalikų.
„Kai čia buvo atvykę aukšti Vatikano dvasininkai, šaudymo kameroje meldėsi už visus žuvusiuosius“, – sakė E.Peikštenis.
Jokių nurodymų dar negavo
Muziejaus vadovas sakė, kad jokios popiežiaus Pranciškaus lankymosi detalės dar nėra derintos. Žinoma tik tiek, kad popiežius čia bus.
„Prieš kelis mėnesius iš Vatikano atvyko aukštas dvasininkas, bet nesakė, kokiu tikslu. Apžiūrėjo ekspoziciją, fotografavo.
Po to atstovai iš Vatikano buvo atvykę dar kartą. Irgi ėjo tik ten, kur, numanoma, galbūt eis popiežius. Bet oficialiai, kad šitose arba kitose patalpose lankysis popiežius, mums nėra pranešta. Pavyzdžiui, nežinome, kas iš mūsų turės pasitikti popiežių“, – sakė E.Peikštenis.
Siekis – palaužti kalinių valią
Vienuolė N.Sadūnaitė savo knygoje „KGB akiratyje“ aprašė, kaip veikė KGB pastato požemiuose įrengtas tardymo izoliatorius.
Ji rašė, kad KGB rūsiuose yra karštų ir šaltų kamerų. Karštose kamerose kaliniai visą laiką duso nuo oro trūkumo ir karščio, be paliovos prakaitavo. Lyg iš vandens ištraukti – šlapi nuo prakaito.
Šaltose, drėgnose kamerose nuo sienų bėgo vanduo. Ten buvo taip šalta, kad, atrodydavo, net kaulų smegenys sušalo ir labai skaudėdavo sąnarius.
Kaliniai juto tokį silpnumą, kad vos galėjo paeiti. Vargino stiprūs, nesuprantami galvos ir skrandžio skausmai. Atsigulę netekdavo jėgų, negalėdavo ne tik atsikelti, bet ir rankos pajudinti. Tik praėjus kuriam laikui po truputį atsigaudavo.
Vienas kalinys ilgą laiką buvo laikomas kameroje, jam pradėjo niežėti visą kūną, per miegą pasikasius atsirasdavo negyjančių opų, gausiai iš nosies bėgo kraujas, jis jautė ypatingą nervinę įtampą – baimę atidarant duris ir t.t. Kai jis visai nusilpo ir per tardymą paklausė, ar čia numirus jo kūnas bus atiduotas žmonai palaidoti, čekistai jį išvedė į kitą kamerą, ir visi negalavimai praėjo.
Tas kalinys turėjo aukštą kraujospūdį, o po tardymų kraujospūdis visą laiką būdavo labai žemas.
„Vienas Dievas težino, ką čekistai naudoja norėdami sulaužyti tardomųjų valią“, – rašė N.Sadūnaitė.
