Nors premjeras Saulius Skvernelis, remiantis visuomenės apklausomis, ir įvardijamas kaip vienas realiausių kandidatų, už kuriuos balsuotų rinkėjai, aiškios savo pozicijos jis dar neišsakė. O praėjusį šeštadienį Kaune vykusiame „Laisvės piknike“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis dar kartą S.Skverneliui pateikė klausimą, ar jis bandys dalyvauti prezidento rinkimuose.
Nuo aiškaus atsakymo išsisuko
Per minėtą žurnalisto E.Jakilaičio ir premjero pokalbį S.Skvernelis, paklaustas, kokio būsimo prezidento reikia Lietuvai, išvardijo, jo nuomone, esminius tokioms pareigoms eiti būtinus bruožus.
„Reikėtų išmintingo ir labai atsakingo prezidento, nes prezidentas turi labai griežtai laikytis Konstitucijos, nebandyti prisiimti tų galių, kurios yra skirtos kitoms valdžios institucijoms. Tai yra didžiulė atsakomybė, būtina atsispirti prieš populizmą ir prireikus daryti gal nepopuliarius sprendimus.
Reikalingas prezidentas, kuris tikrai vienytų šalį, nors turbūt kiekvienais rinkimais mes to siekiame, ir turėtų principines pozicijas, kurias derintų su kitomis valdžios šakomis. Mano nuomone, valstybei šiuo metu reikia darnaus darbo – tiek prezidento, tiek Vyriausybės, tiek Seimo, nes iššūkiai yra didžiuliai“, – Kaune kalbėjo premjeras.
Netiesiogiai paklaustas, ar pats premjeras mano, kad galėtų ir sugebėtų užimti tokią poziciją, S.Skvernelis nuo tiesioginio atsakymo vėl išsisuko, tačiau pripažino, kad jei reikėtų, prisiimtų ir tokią atsakomybę.
„Klausimas yra iš kito galo užsuktas. Aš galiu pasakyti, kad ministras pirmininkas ir Vyriausybė net ir po 2019 metų rinkimų dar pusantrų metų darbuosis. (...) Jeigu matysime, kad situacija yra tokia, kad reikia, – o aš ir neabejoju, kad valdantieji turės tikrai stiprų kandidatą, kuris galėtų patekti į antrąjį turą, tokie sprendimai ir bus padaryti. O apie save asmeniškai galiu pasakyti, kad iš tiesų beveik 2 metai šioje pozicijoje yra neįkainojama patirtis, kurios niekur neišmoksi, apie tai nepasiskaitysi, ir turi milžinišką atsakomybę už savo poziciją ir priimtus sprendimus bei milžinišką darbo krūvį. Ta pozicija, apie kurią mes kalbame, tikrai yra lengvesnė, paprastesnė, jeigu tai reikėtų daryti, aš nesuabejočiau ir imčiausi tokios atsakomybės“, – šeštadienį „Laisvės piknike“ kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras taip pat sakė, kad šiuo metu žinomi kandidatai į prezidentus jo netenkina – S.Skvernelis savo balso nė už vieną iš jų neatiduotų.
Viskam yra ribos
Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė pasakojo, kad gali suprasti priežastis, dėl kurių norima apie kandidatavimą viešai paskelbti kuo vėliau.
„Čia yra ne kokia nors intriga rinkėjams, bet tiesiog saugesnių pozicijų ieškojimas, nes akivaizdu, kad bandoma skaičiuoti, kad dar reikia tą gumą tampyti. Nors, tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau gumos tempimas tampa tragikomiškas. Per ilgą laiką mes supratome, kad pasiskelbti gana anksti yra tam tikra rizika, nes pats sau užsidarai atsitraukimo kelius“, – kalbėjo ekspertė.
Tačiau, anot politologės, tam yra ribos.
„Dabar, kai laikas nenumaldomai tirpsta ir prezidento rinkimų bei kandidatų į prezidentus tema tapo vis labiau aptariama, tas gumos tempimas nebeatrodo rimtai. Kandidatai tai po truputį supranta, tikiuosi, kad rugsėjo mėnuo ir spalio pradžia bus tas laikotarpis, kai mes jau sužinosime galutinius žmonių sprendimus“, – apie būsimus kandidatus portalui lrytas.lt kalbėjo politologė, tikindama, kad tolimesnis apsisprendimo nukėlimas tampa jau tikrai „nebeskanus“.
„Visi juk supranta, kad ateina tas laikas, kai apie savo sprendimus reikia pradėti kalbėti viešai ir skelbti jau oficialią rinkimų kampaniją. Begalinis gumos tempimas vėliau gali net pakenkti“, – teigė ji.
Gumą tempia ne tik S.Skvernelis
Savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose slepia ne tik premjeras. Miglotai kalba ir Gitanas Nausėda, visuomenės nuomonės teiraujasi Vygaudas Ušackas, o visuomenės apklausose lyderiaujantis Visvaldas Matijošaitis irgi nieko konkretaus nepasako. Tačiau, anot kalbintos politologės, tokia situacija atrodo keista tik todėl, kad seniai patyrėme aštrius rinkimus.
Susiję straipsniai
„Gumos tempimas dėl apsisprendimo nėra visiška naujiena. Rinkimų kampanijos mūsų šalyje prasidėjo labai vėlai. Tiesiog mums, 10 metų neturėjusiems konkurencingų ir aštrių rinkimų kampanijų, tai yra neįprasta, nėra aiškių favoritų“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Ji priminė, kad renkant dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę tiek per pirmuosius, tiek per antruosius rinkimus favoritas buvo aiškus ir klausimų daug nekilo. „Mes gal jau ir esame atpratę nuo konkurencingų, įtemptų rinkimų su gausiu kandidatų būriu, tad dabar žvalgomės, kas bus tie pretendentai, nes aiškių favoritų kol kas nėra. Dramos, įtampos ir nežinomybės yra gerokai daugiau“, – teigė ji.
Pasak politologės, jei S.Skvernelis kandidatuotų, dar negalima aiškiai sakyti, kokie būtų jo šansai. Mat slėpynes dėl realios kandidatūros rinkimuose žaidžia ne jis vienas.