Lėtai, kaip tiktai įmanoma, koja už kojos ankstų ketvirtadienio rytą į Vilniaus apygardos teismą žingsniavo politinės korupcijos byloje teisiamas verslininkas Raimondas Kurlianskis.
Nors Gedimino prospektu artėdamas prie teismo jis vis lėtino žingsnį, į posėdį, kaip visada, atvyko pirmas.
Visiškai priešingai elgėsi kartu teisiamas buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V.Gapšys. Energingai ir emocingai teisme jis kalbėjo pusšeštos valandos ir bandė atsisakyti net teisėjų siūlomų pertraukų.
Buvęs parlamentaras atsisakė prisėsti net tuomet, kai popietę kito teisiamojo Seimo nario Gintaro Steponavičiaus prašymu buvo padaryta dviejų minučių pertrauka: „Pastovėsiu, kojų raumenims sveikiau.“
V.Gapšys – kol kas vienintelis iš teisiamųjų, pateikęs ne tik savo versiją, bet ir sutikęs atsakyti į teisėjų bei prokuroro klausimus.
Praėjusiame posėdyje tai daryti sutiko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka, bet partijos vidaus reikalų nežinantis teisininkas daug klausimų nesulaukė.
Kol kas teismas neapklausė G.Steponavičiaus ir buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio, jie sutiko duoti parodymus tik po visų liudytojų apklausų.
Nesidomėjo, su kuo bendravo
V.Gapšys smulkiai papasakojo apie visų politinės korupcijos byloje minimų įstatymų svarstymą ir neslėpė, kad visus juos buvo aptaręs su R.Kurlianskiu.
„Kas tuomet buvo R.Kurlianskis?“ – tokį klausimą pirmiausia išgirdo parodymus baigęs skaityti teisiamasis.
Iki praėjusio teismo posėdžio R.Kurlianskis dar buvo vadinamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu, bet buvęs vienas Darbo partijos lyderių teigė to nežinojęs: „Jis man nebuvo išskirtinis žmogus, visuomenės veikėjas, viešas, ne koks apsišaukėlis. Lietuva maža, vizitinėmis kortelėmis neapsikeitėme.“
Eksparlamentaras teigė žinojęs, kad R.Kurlianskis susijęs su naujienų portalu „Alfa“ bei LNK televizija, ir girdėjęs, jog šios žiniasklaidos priemonės turi kažką bendro su „MG Baltic“.
Susitikdavo restoranuose
Nors, V.Gapšio teigimu, R.Kurlianskis labai domėjosi įstatymų leidyba, užeiti į Seimą vengdavo. Jie paprastai susitikdavo netoli Seimo esančiuose restoranuose.
Ši vieta buvo patogi abiem. Nuo Seimo iki „MG Baltic“ būstinės – keli šimtai metrų.
„Jų kontora buvo netoliese, J.Jasinskio gatvėje“, – aiškino buvęs politikas. Teismui paprašius patikslinti, kas yra „jie“, V.Gapšys pasitaisė: „R.Kurlianskis sakė, kad dirba J.Jasinskio gatvėje, ten turi savo darbo kabinetą.“
V.Gapšio daugiskaita neatsargiai įvardyti verslininkai R.Kurlianskis ir „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus prieš 2015 metų Kalėdas jį buvo pakvietę vakarienės į portugališką restoraną „Galo do Porto“.
Tačiau buvęs „darbietis“ teigė ir tuomet nesidomėjęs, kas sieja abu verslininkus: „Koks skirtumas, kas sieja D.Mockų ir R.Kurlianskį, kai kalbamės apie Kiniją, Vietnamą ir kitas egzotines keliones.“
Durys atviros visiems
V.Gapšys tvirtino su D.Mockumi tuomet susitikęs ne pirmą kartą, tačiau negalėjo nurodyti ir jo pareigų: „Dažniausiai susitikdavome eidami gatve, persimesdavome keliais žodžiais. Negi klausiu: „Kokios jūsų pareigos, man reikia užsirašyti.“
Teisiamojo nuomone, tai nieko keisto, nes gatvėje sutikęs bankininką Gitaną Nausėdą su juo irgi pasikalbėtų, tačiau tikrai neklaustų jo pareigų.
V.Gapšys teismui aiškino, kad R.Kurlianskio einamos pareigos jam buvo visiškai nesvarbios, nes jų susitikimai nebuvo kuo nors išskirtiniai.
Buvęs Seimo narys tvirtino ne kartą pusryčiavęs, pietavęs ir vakarieniavęs ir su kitais verslininkais bei visuomenės veikėjais: „Seime mano kabineto durys visiems buvo atviros, kas norėdavo, tas pasikalbėdavo.“
Prokurorą mokė klausinėti
V.Gapšiui nelengva buvo apibūdinti ne tik kitų, bet ir savo pareigas. Kai prokuroras Justas Laucius jo kelintą kartą paklausė, už ką buvo atsakingas pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas, V.Gapšys jam patarė „neuždavinėti klausimų šunkeliais“.
„Jei norite paklausti manęs, ar buvau atsakingas už sutarčių pasirašymą, tai atsakau, kad ne. O jei jūs pats turite atsakymą, tai atsakykite, o aš pasakysiu, teisingai ar ne“, – pakeltu tonu kalbėjo teisiamasis.
V.Gapšys aiškino, kad pirmasis pirmininko pavaduotojas partijai vadovautų tik tuo atveju, jei kas nors nutiktų pirmininkui. Nors 2015 metais Darbo partijos pirmininku buvęs Valentinas Mazuronis dirbo Europos Parlamente, teisiamasis neprisiminė nė vieno partijos posėdžio, kuriam būtų pirmininkavęs kas nors kitas.
Anot politiko, pirmininko pavaduotojas – tai tik titulas, kuriuo gali pasinaudoti nebent viešojoje erdvėje, tačiau jis jokių papildomų įgaliojimų nesuteikia: „Tai politinio susitelkimo instrumentas, nes pavaduotoju tapęs politikas paprastai palaiko pirmininką.“
V.Gapšys pabrėžė niekada neveikęs partijos vardu.
Advokatas stebėjosi
Tą patį aiškino ir jau anksčiau parodymus davęs Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis. Teisininko nuomone, Darbo partija į teisiamųjų sąrašą buvo įtraukta tik tam, kad būtų galima pateikti kaltinimus V.Gapšiui, nes nėra nustatyta, jog kyšių ėmimu kaltinamas politikas būtų turėjęs asmeninės naudos.
V.Sviderskis stebėjosi, kad partijai pareikšti tokie pat kaltinimai kaip ir V.Gapšiui – bandymu paveikti politikus, kurie patys priklausė Darbo partijai.
Kyšių, kurių suma didesnė nei 27 tūkst. eurų, ėmimu kaltinamas V.Gapšys teigė niekam nieko už pinigus nežadėjęs ir niekam įtakos nedaręs.
Domėjosi kelio rekonstrukcija
„Aš tik paklausiau“, – daugybę kartų kartojo R.Kurlianskio užsakymų vykdymu ir poveikiu kitiems politikams kaltinamas buvęs „darbietis“. Jis aiškino verslininko niekada neklausęs, kodėl jis domisi kai kuriais įstatymų projektais.
Vienas jų – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kurios vertė – 169,3 mln. eurų. Garso įrašuose užfiksuota, kad 2015 metų spalį su V.Gapšiu susitikęs R.Kurlianskis prašė jo paklausti tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, ar šio projekto svarstymas jau įtrauktas į darbotvarkę.
Tokį prašymą išgirdęs V.Gapšys teigė pats nustebęs dėl delsimo, nes Darbo partijos ir Socialdemokratų frakcijos šiam projektui buvo pritarusios dar birželį.
„Iš pokalbio aišku, kad aš žadu tik pasiteirauti, kodėl jis neįtrauktas į darbotvarkę, o ne kam nors padaryti poveikį“, – pakėlė balsą buvęs Seimo narys, kuriam vakar teisme teko atsiprašinėti už emocijas.
„Man pikta. Kaip galima pateikti kaltinimus atgaline data? Tai emocijos, bet neįmanoma gyventi be emocijų, kai dvejus metus esi tampomas“, – piktinosi jau ne pirmąkart teisiamas buvęs politikas.
Jis teigė, kad su R.Kurlianskiu apie to kelio projektą kalbėjosi jau po to, kai politikai buvo nusprendę jam pritarti. Jo teigimu, atgaline data pateiktas kaltinimas ir dėl Š.Gustainio pasiūlytų Vartojimo kredito įstatymo pataisų.
Šias pataisas jie su R.Kurlianskiu esą aptarinėjo tik tuomet, kai joms jau buvo pritarta.
„O R.Kurlianskis buvo kreditų gavėjas ar teikėjas?“ – teisėjai klausinėjo V.Gapšio, kuris prisistatė vienu geriausių šio įstatymo žinovų. Bet teisiamasis į šį klausimą neatsakė.
Vienas rašė, kitas skaitė
V.Gapšys negalėjo paaiškinti ir to, ką reiškia per kratą rasti R.Kurlianskio užrašai: „Vyt.G. balsavo prieš“, „Adomėnas (Seimo narys Mantas Adomėnas. – Red.) balsavo už.“
„Gal taip R.Kurlianskis siekė sureikšminti savo vaidmenį“, – svarstė V.Gapšys, o teisiamas verslininkas net tuo metu kažką rašė savo užrašų knygelėje.
Per ilgą buvusio „darbiečio“ apklausą R.Kurlianskis prirašė ne vieną puslapį, o kitam teisiamajam Eligijui Masiuliui buvo įdomiau, kas rašoma internete, – jis nepaleido iš rankų mobiliojo telefono.
Susikaupusį R.Kurlianskį pralinksmino tiktai prokuroro klausimas apie tai, ką išeidamas iš vakarienės su juo ir su D.Mockumi V.Gapšys išsinešė maišelyje.
Buvęs Seimo narys prisipažino dovanų gavęs butelį, tik negalėjo nurodyti, kokį: „Aš vartoju labai mažai alkoholio, todėl tam neskiriu daug dėmesio.“
Nustebino portretas
Prokurorą J.Laucių prajuokino ne V.Gapšio atsakymai, bet jo pareiškimas, neva prokuroras jaučia išskirtinę simpatiją Seimo nariui Nagliui Puteikiui.
V.Gapšys pasakojo, kad su advokatu atėjęs į apklausą J.Lauciaus kabinete pamatė ant sienos kabantį šio politiko portretą. „Vieniems patinka prezidentė, o man patinka kiti“, – jiems atsakęs prokuroras.
Nusijuokęs J.Laucius šio pareiškimo nekomentavo, o V.Gapšys dėstė, kad galbūt dėl N.Puteikio skundų bendrovei „MG Valda“ iškilo problema dėl sklypo Vilniuje, Tujų gatvėje.
Bendrovė iš „Telecentro“ įsigijo nenaudojamas radijo antenas, tačiau negalėjo išsinuomoti po jomis esančio žemės sklypo.
Ieškojo ryšių su ministre
V.Gapšys kaltinamas tuo, jog R.Kurlianskio prašymu bandė paveikti Darbo partijai priklausiusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad ji pakalbėtų su Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnais.
Teisiamasis teigė ne tik nesupratęs, kas R.Kurlianskį sieja su bendrove „MG Valda“, bet ir nesulaukęs jokio konkretaus prašymo: „Man jis papasakojo, kas vyksta Lietuvoje, o aš pasidomėjau šia situacija ir informaciją perdaviau ministrei.“
Į žemės ūkio ministrę R.Kurlianskio prašymu V.Gapšys kreipėsi ir dėl Žemės ūkio ministerijos, taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo žiniasklaidoje.
V.Gapšys sakė domėjęsis tik tuo, ar nekils interesų konfliktas, nes už šiuos viešuosius pirkimus atsakinga ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė anksčiau yra dirbusi televizijoje TV3. V.Baltraitienė pažadėjusi šį klausimą išspręsti ministerijoje.
Vaizdžiai aiškino dėl nuolaidų
Darbo partijos rinkimų štabui vadovavusiam V.Gapšiui ketvirtadienį teisme teko aiškintis ir dėl LNK televizijoje užsakytos „darbiečių“ reklamos.
Byloje teigiama, kad jis Darbo partijos naudai kaip kyšį gavo 13,1 tūkst. eurų nuolaidą reklamai.
V.Gapšys tikino, kad dėl nuolaidos net nereikėjo labai derėtis, nes Darbo partija šioje televizijoje buvo viena didžiausių politinės reklamos užsakovių.
Apie tai jis vaizdžiai bandė paaiškinti teisėjams: „Jei žmona teisėjo prašo grįžtant iš darbo už 100 eurų jai nupirkti batus, o jis tuos pačius batus randa už 90 eurų, tai nepirks ar skambins žmonai pasitarti?“
Nustebino kaltinimai
Buvęs Seimo narys atmetė kaltinimus ir dėl prašymo paveikti politikus, kad dar vieną kadenciją savo poste liktų tuometis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.
V.Gapšys teismui tvirtino, kad jo pagalba buvo nereikalinga, nes R.Kurlianskis palaikė gerus santykius su tuomečiu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.
„Vyšnia ant torto“ eksparlamentaras pavadino R.Kurlianskio prašymą už atlygį paveikti tuometę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę dėl Žilvino Padaigos skyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.
Nors V.Gapšys teigė nežinojęs, kad R.Kurlianskis susijęs su „MG Baltic“, pripažino ne kartą girdėjęs, jog šis verslininkas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys.
Tačiau, buvusio Seimo nario teigimu, žinodamas tvirtą D.Mikutienės charakterį su ja net nekalbėjo.
Sureagavo net keli gynėjai
Kai V.Gapšį apklausę teisėjai pareiškė, kad toliau bus žiūrimi specialiųjų tarnybų užfiksuoti vaizdo įrašai, iš savo vietų pašoko net keli advokatai.
Jie tvirtino, jog pirmiausia reikia įsitikinti, kad šie įrašai padaryti teisėtai, taip pat būtina visiškai išslaptinti Šiaulių teismo nutartį, leidžiančią sekti E.Masiulį ir kitus šios bylos dalyvius.
