Kad atliktų kasinėjimus, specialistams net neprireikė kreiptis leidimo į savivaldybę. Mat kapavietės – ne įteisintose ir oficialiose kapinėse, o miške.
Vis dėlto kasinėjimai buvo suderinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas. Kasinėjimus atliko lenkų archeologai.
Nors kapinės miške, nuošalioje vietoje, prieš kiekvienas Vėlines ant kapų kažkas padėdavo gėlių, uždegdavo žvakučių.
Buvusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė sakė, kad daugybę metų nebuvo žinoma, kas palaidota šešiuose kapuose prie Žaliųjų ežerų.
V.Petiukonienė apie kapus klausinėjo ir rengdama knygą apie Verkių senbuvius. Tačiau žmonės, gyvenantys netoli jų dešimtmečius, nieko negalėjo atsakyti.
Prieš Vėlines parko darbuotojai tapdavo savotiškais sekliais – kasdien dairydavosi, gal kas ateis aplankyti kapų.
Vis dėlto iš gėlių, raudonos ir baltos spalvų žvakių buvo spėjama, kad kapai gali būti susiję su lenkų kariais. Juolab kad netoli buvo palaidota šios armijos kareivių.
Kad čia galėtų ilsėtis Lenkijos kareiviai, nebuvo duomenų. Nebuvo ir dokumentų, kad šioje vietoje būta kapinių.
