Šią savaitę daugeliui seniai žinomą „naujieną“ viešai paskelbė konservatorius V.Ušackas: dalyvausiu rinkimuose, gelbėsiu Lietuvą.
Suprantama, kodėl diplomatas nusprendė nelaukti, kol baigsis šios partijos rengiami kandidato į prezidentus rinkimai.
Net jei V.Ušackas juos laimėtų, oficialaus konservatorių kandidato į prezidento postą vardas – akmuo ant kaklo, o ne paspirtis.
Būtent todėl skyrybos su partija, kuriomis V.Ušackui jau pagrasino dešiniųjų vedlys G.Landsbergis, diplomatui būtų tik į naudą, ko gero, jis to ir siekia.
Konservatorių vadovybė, regis, dairosi į visuomenės apklausų favoritą ekonomistą G.Nausėdą. Vakar jis baigė darbą banke, o sprendimą dėl kandidatavimo žada paskelbti greitai. Labiausiai tikėtina, kad tas sprendimas bus teigiamas.
Politikos užkulisiuose vis garsėja kalbos, jog būtent G.Nausėdą rems ir pagrindinė dešiniųjų sąjungininkė prezidentė D.Grybauskaitė. Tiesa, ji užvakar pareiškė, jog nerems nė vieno kandidato. Bet iškalbinga tai, jog šalies vadovė specialiai pabrėžė, kad to nedarys „viešai“.
Atrodo, jog G.Nausėdos kandidatavimui rimtai rengiasi ir valdantieji bei labiausiai tikėtinas jų kandidatas premjeras S.Skvernelis.
Valstiečių vedlys R.Karbauskis apie tai kalba gana atvirai ir žada, kad S.Skvernelis net pralaimėjęs rinkimus liktų savo poste – nepaisant net to, kas bus prezidentas ir ką jis manys šiuo klausimu.
Tuo metu G.Nausėdą valstiečių vadovas vadina „elito“ ir dar vieno blogio – skandinaviškų bankų statytiniu, prisidėjusiu skurdinant paprastus žmones. O tikrasis pastarųjų kandidatas, pagal šią negudrią, bet jau daugelio valstiečių pirmtakų sėkmingai išmėgintą schemą, aišku, būtų S.Skvernelis.
Bet premjeras toliau vengia tiesaus atsakymo į klausimą, ar kandidatuos, ir žada padaryti tai tik kitąmet. Greičiausiai – paskutinę parą prieš oficialią rinkimų kampanijos pradžią, 23 val. 59 min. Vilniaus laiku.
Šitokia strategija – suprantama. Iki tol jis galės neigti, kad naudoja savo postą ir galią politiniams tikslams. Tačiau galima įžvelgti, kad tai jis daro jau dabar. Jo kelionės po Lietuvą primena rinkimų agitaciją.
Dar labiau į rinkimų vajų panašūs kiti veiksmai, tarkime, paskelbta šventoji kova su dar vienais blogio apaštalais – stambiaisiais prekybos centrais ir jų kainomis. Ši kova – pigios ir greitos laimės žadėtojų seniai nujodinėtas arkliukas. Tiesa, dabartiniai apynaujai gelbėtojai, atrodo, nusiteikę gerokai rimčiau už tik liežuviu malusius pirmtakus.
Tai rodo į žiniasklaidą esą nutekėjęs, o greičiausiai specialiai nutekintas planas, pagal kurį Vyriausybė įvairiomis priemonėmis ims spausti stambiuosius prekybininkus, kartu esą skatindama smulkųjį verslą.
Premjero galimybes gali palengvinti ir tai, jei prezidento rinkimuose ne tik nedalyvautų, bet jam dar ir paramą pareikštų populiarusis Kauno meras V.Matijošaitis.
Vis dėlto politinėje stovykloje, kurios pagrindinis kandidatas būtų S.Skvernelis, greičiausiai bus dar didesnė konkurencija nei dešinėje.
Filosofas A.Juozaitis, europarlamentarai V.Mazuronis ir V.Tomaševskis – tik keli iš galimų pretendentų, kurie bandys atsilaužti S.Skvernelio pyrago, kuris po pranašaujamo audringo politinio sezono gali būti aptrupėjęs.
Tai, kad audrų netrūks, parodė ir užvakar, Seimo sesijos išvakarėse, įvykęs tradicinis prezidentės susitikimas su parlamento vadovybe.
Kiek anksčiau D.Grybauskaitė mėgino pasikviesti vakarienės į Prezidentūrą pagrindinių parlamentinių partijų lyderius. Bet vakarienė neįvyko, nes vaišių atsisakė bene svarbiausias svečias R.Karbauskis.
Nepaisant to, šią savaitę Seime šalies vadovė toliau mėgino vaidinti jai naują ir neįprastą taikos balandės vaidmenį, ragino politikus lyg vaikus smėlio dėžėje nebesipešti ir savo karais nekelti grėsmės valstybei.
Galima labai smarkiai abejoti, kad tokios D.Grybauskaitės kalbos buvo nuoširdžios. Juk dar visai neseniai ji pati buvo aktyvi to visų karo su visais dalyvė.
Užtenka prisiminti, kaip prezidentė skalbė valdančiąją daugumą ir Vyriausybę, o labiausiai – tą patį R.Karbauskį, kurį net ragino palikti Seimą, nes jis yra stambus verslininkas.
Žinoma, D.Grybauskaitė teisi sakydama, kad toje sumaištyje, kuria ši valdžia pavertė Seimo ir Vyriausybės darbą, nebėra tikros politikos, aiškaus plano, kaip spręsti pagrindines ekonomines ir socialines šalies problemas.
Kita vertus, ką siūlo ji pati? Šis klausimas, iškylantis po kiekvieno prezidentės metinio pranešimo Seime, liko kyboti ore ir šį kartą.
Susidaro įspūdis, kad šalies vadovė paskutinius savo antrosios kadencijos metus linkusi praleisti pernelyg nedraskydama akių šiai valdžiai. Juk nuo valdančiųjų paramos daug gali priklausyti ir tolesnė D.Grybauskaitės karjera, kurią ji, ko gero, sieja su svarbiais tarptautiniais postais.
Tačiau kol kas taikos balandės misija prezidentei nepavyko. R.Karbauskis su panieka atmetė D.Grybauskaitės taikos pasiūlymus ir kritiką dėl karo pabrėždamas, jog valdantiesiems nėra su kuo kariauti – opozicija esą bejėgė ir bedantė.
Visa tai leidžia spėti, kad didžiojoje politikoje matysime iš esmės tą patį, ką iki šiol, – valdžios skonį pajutusių R.Karbauskio, A.Širinskienės ir kitų valstiečių vedlio ginklanešių antpuolius visomis kryptimis.
O papildomo karščio šiems karams suteiks prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.
