Nepriklausomoje Lietuvoje savižudybių nėra

Suprantu. Arba – bandau suprasti Seimą. Savižudybių romantizavimas, savižudybės būdo aprašymas, atsisveikinimo žinutės viešinimas gali būti veiksniu, kuris gali privesti apie savižudybę galvojantį žmogų prie šio baisaus ir labai baigtinio, paskutinio žingsnio. Bet nujaučiu, kad ne dėl savižudybių kiekio fakto viešinimo Lietuvoje žudosi žmonės.

 Liucija Lenkauskaitė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Liucija Lenkauskaitė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Robertas Šarknickas.<br> J. Stacevičiaus nuotr.
 Robertas Šarknickas.<br> J. Stacevičiaus nuotr.
 M. Patašiaus asociatyvi nuotr.
 M. Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 11, 2018, 2:15 PM, atnaujinta Sep 11, 2018, 2:50 PM

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, kuris dar šių metų balandį teigė, kad yra nekompetentingas diskutuoti visuomenės informavimo klausimais, Seimui pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad pranešant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti negalima skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų.

Šio LVŽS partijos nario nuomone, žiniasklaida „dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“.

Panašu, kad šis Seimo narys per mažiau nei pusę metų tapo tikru žiniasklaidos ekspertu. Ir, nors, vos paskirtas komisijos pirmininku, jis teigė, kad apie savižudybių ir smurto temas reikia kalbėti garsiau ir labiau, kad žmonės pasitikėtų vieni kitais, jis inicijuoja pataisas, kurios tokią diskusiją tildo iš esmės.

Faktas, kad Seimas uždraudė viešinti praktiškai bet kokias kalbas apie savižudybę, man visų pirma asocijuojasi su žiniasklaidos cenzūra, skirta ne tvarkytis su problema, o ją neigti. Jei nėra plano, ar bent jau plano planuoti, kaip mokyklose ir kitose valstybinėse įstaigose mokyti atpažinti ženklus, kad žmogus ruošiasi nusižudyti, man kyla klausimas, kaip ruošiamasi šviesti visuomenę?

Nes, kad ir kaip bebūtų, būtent švietimas, teisingos ir aktualios informacijos sklaida yra ir būtų vienas iš didžiausių žingsnių kelyje į Lietuvą be savižudybių.

Galvojate, tai neįmanoma? Tačiau tokią statistiką turi tokios šalys kaip Barbadosas, Brunėjus, Jamaika. Žinoma, visos jos yra žymiai arčiau pusiaujo, nei Lietuva, taigi, žmonės ten nuolatos gauna didelį vitamino D kiekį, o Brunėjus dar ir yra turtinga ir pakankamai saugi šalis.

Tačiau Pietų Korėjos, Šri Lankos, ar net Mongolijos (šalys, esančios pirmame dešimtuke pagal savižudybių kiekį 100 tūkstančių gyventųjų – Red.) pavyzdžiai rodo, kad ne tik vitaminas D ar šalies socioekonominio išsivystymo lygis daro įtaką šiai problemai. Savižudybė yra procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, ir į klausimą, kodėl būtent Lietuva Europoje pirmauja pagal savižudybių kiekį, atsakyti yra itin sudėtinga.

Ir ne, nenoriu šios kalbos paversti „bet juk žmogžudystės būdus dažnai aprašo tiksliai, negi tai neskatina žiaurumo, kodėl cenzūra taikoma tik savižudybėms?“ diskusija. Ne apie tai dabar. Kalbu apie problemą, kuri yra susijusi su psichikos ligomis, su emociniu uždarumu, su vienas kito nesupratimu ir baime kalbėti atvirai.

Kad šie dalykai yra gajūs mūsų visuomenėje, galiu paliudyti asmeniškai – kiekis žmonių, kurių laiškų ir skambučių su prisipažinsimais ir pagalbos prašymais sulaukiu, yra stebinančiai didelis. Kreipiasi draugai, pažįstami, kolegos ir net niekad nesutikti žmonės, kurie visi turi tokių pačių problemų. Bet būdo, kaip apie tai pasikalbėti su artimaisiais jie nežino, tad mieliau kreipiasi į svetimą žmogų. Ar tai nėra susvetimėjimo požymis ir tylą skatinančios visuomenės simptomas?

Beje, įdomu ir tai, kad paklaustas, kodėl dėl Gedimino kalno Vilniuje buvo paskelbta ekstremali padėtis, tačiau dėl savižudybių kiekio mažinimo tokia padėtis nėra skelbiama, pavyzdžiui, visos šalies mastu, R. Šarknickas atsakė, kad visuomenės susidomėjimą kalno padėtimi sukurė žiniasklaida, ir dėl to žmonės apie tai kalbėjo daugiau. Kyla klausimas, kodėl diskusija apie savižudybes ir jų prevenciją, nėra verta žiniasklaidos „sukurto“ visuomenės dėmėsio?

Gal dėl to, kad panašu, jog Seimas juda keliu, kurio gale – tikslas paneigti savižudybes mūsų šalyje apskritai. Taip, kaip Sovietų sąjungoje nebuvo sekso, taip ir mūsų šalyje nebuvo, nėra ir nebus tokios perversijos, kaip savižudybė. Kaip rašė vienas kolega: gal reikėtų uždrausti savižudybes? Arba bent jau žmonėms pradėti skirti baudą už bandymą nusižudyti? Tokios policinės priemonės, Seimo nuomone, matyt yra veiksmingiausios kovoje su žmogaus emocinėmis problemomis ir jų pasekmėmis.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.