Vakar į viešumą nutekėjo ar greičiau buvo nutekinta konservatorių strategija, kaip per artimiausius kelerius metus ant menčių paguldyti pagrindinius varžovus kovoje dėl valdžios valstiečius.
Šio dešiniųjų strategų ar stratego kūrinio, kurį paskelbė delfi.lt, esmė – pliekti oponentus visais įmanomais būdais ne tik iš priekio, bet ir iš nugaros, dėtis su visais, galinčiais būti paspirtimi šiame darbe.
Puls iš visų pusių
Konservatoriai, kaip ir kitos partijos, kone prieš kiekvienus pastaruosius rinkimus rengdavo slaptas diskusijas su savo viešųjų ryšių talkininkais ir patarėjais, kaip kovoti su svarbiausiais konkurentais ir laimėti.
Tos diskusijos dažniausiai virsdavo ir vidaus vartojimui skirtais dokumentais.
Taip konservatoriai elgėsi ir prieš 2012 metų Seimo rinkimus, kai dar buvo valdžioje, ir vėliau. Anksčiau jų svarbiausias taikinys būdavo socialdemokratai, o dabar – valdantieji valstiečiai.
Strategijos metodai – tiek atviri, tiek „partizaniniai“.
Pavyzdžiui, siūloma, kad partija visoje Lietuvoje visais įmanomais būdais pradėtų kampaniją reklamuodama, ką konservatorių Vyriausybė darytų geriau nei valstiečių ir ką pastaroji daro blogai.
Bet kartu siūloma pradėti „partizaninio marketingo“ kampaniją internete ir socialiniuose tinkluose, kur būtų pabrėžiamas valstiečių lyderių neskaidrumas ir nesąžiningumas, pavyzdžiui, primenama galimai neskaidriai pastatyto premjero Sauliaus Skvernelio namo istorija, valstiečių vedlį Ramūną Karbauskį lydintis jo Agrokoncerno šleifas, valstiečių parama susitepusiems saviškiams ir koalicijos partneriams.
Taip pat siūloma Seimo apygardose atakuoti ten išrinktus valstiečių parlamentarus siekiant rinkėjus įtikinti, kad šie iš tiesų neatstovauja jų interesams.
Siūloma net kreiptis į Venecijos komisiją ir Europos Komisiją pranešant, kad demokratijai Lietuvoje iškilo rimtas pavojus.
Draugai miršta, kas nauji?
Pagrindiniai tikslai, kurie keliami konservatoriams, – laimėti kitų metų savivaldos, Europarlamento ir prezidento rinkimus, o 2020-ųjų Seimo rinkimuose, nuraškius 46–48 mandatus, užimti pirmąją vietą.
Dešiniųjų strategai prognozuoja, kad valstiečiai surinktų 24–32 mandatus, Socialdemokratų partija, Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija – po 10–19, Antano Guogos judėjimas „Klestinti Lietuva“ – 12–22, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3 mandatus, o nepriklausomi kandidatai – 8–10 mandatų.
Valdantiesiems „socialdarbiečiams“ dešinieji prognozuoja išnykimą iš Seimo.
Tokia pat liūdna baigtis regima ir Liberalų sąjūdžiui, kuriam jau dabar diagnozuojama paskutinė agonijos stadija.
Teigiama, kad Vilniuje dabartinis meras Remigijus Šimašius ir jo bendramintė Seimo narė Aušrinė Armonaitė toliau planuoja savivaldos rinkimams kurti visuomeninį komitetą.
Tokie patys procesai esą vyksta ir liberalų tvirtovėje Klaipėdoje, kituose miestuose.
Taigi, regis, konservatoriams jų strategai pataria labiau suartėti su N.Puteikiu, K.Krivicku, A.Guoga, kuris dar esą gali perimti ir dalį liberalų.
Tiesa, apie konservatorių pergalę Seimo rinkimuose kalbama kaip apie sunkiai įvykdomą užduotį.
Apkaltino kenkimu valstybei
„Tai yra KGB metodai, nes iš tikrųjų diskredituoti vykdomąją valdžią, premjerą pirmiausia yra užsienio žvalgybų interesas. Konservatorių plane yra toks pat tikslas, tai tokiu atveju išeina, kad jie ir veikia ne mūsų valstybės interesais“, – antradienį pareiškė R.Karbauskis.
Valstiečių vedlys pabrėžė, kad taip opozicija esą elgėsi visuomet, taigi nutekėjęs dokumentas esą jo nė kiek nenustebino.
R.Karbauskio bendražygiai skelbė tą patį.
Pasak kai kurių valstiečių, net iš frakcijos užvakar išstumtas Justas Džiugelis, kuris esą anksčiau siekė ją suskaldyti, greičiausiai buvo konservatorių įrankis ir jų planų dalis.
Yra ir tiesos, ir fantazijos
„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą. Mūsų partijoje tokių planų tikrai nėra.
Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – vakar gynėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Kiti įtakingi konservatoriai tikino, kad niekas nematė tokio dokumento ir jis apskritai neturi nieko bendra su tikrove.
Liberalų vedlys nesistebėjo
Tačiau tiek kai kurie politikai, tiek politologai „Lietuvos rytui“ sakė manantys, kad tai gali būti tikras vienas išankstinių konservatorių dokumentų ir tarpinis diskusijų vaisius.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė, jog tai galbūt vieno žmogaus pamąstymai, tačiau jie esą atitinka dalį konservatorių vadovybės norų ar vizijų. Taip politikas vertino teiginius apie jo vadovaujamą partiją.
„Logiška, jog konservatoriai norėtų, kad diskusijos dėl rinkimų komitetų, kurios iš tiesų vyksta ir Vilniuje, baigtųsi tų komitetų įkūrimu. Tuomet jie iš tiesų trintų rankas, o dabar išties nori, kad, duok Dieve, tai įvyktų. Tik aš mėginsiu padaryti viską, kad taip neįvyktų“, – juokdamasis kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak liberalo, šio dokumento autorius gali būti vienas artimų G.Landsbergio patarėjų Jonas Survila. Tačiau pastarasis „Lietuvos rytui“ tai neigė.
Juodraštis bus tvarkomas
Bet kiti pakalbinti konservatoriai „Lietuvos rytui“ neoficialiai patvirtino, kad tai iš tiesų vienas juodraščių, kurie buvo parengti. Bet partijos tarybos posėdyje esą turi būti svarstomas atnaujintas dokumentas.
Taigi gali būti, kad to juodraščio nutekinimas į viešumą rodo vidaus kovas konservatorių stovykloje, ginčijantis, kieno patarimai ir vizijos svarbesni.
Neatmestina ir tai, kad šią strategiją galėjo nutekinti tie dešinieji, kurie, skirtingai nei partijos vadovybė, mano, kad su valstiečiais nereikėtų taip aršiai kariauti.
Iš pirmų lūpų
Lauras Bielinis
Politologas
„Tokie dokumentai – nieko nauja. Juos visuomet rengė ir rengia visos partijos – ne tik konservatoriai, bet ir, pavyzdžiui, valstiečiai.
Taigi tai greičiausiai vienas tarpinių, dar gerokai ankstyvų variantų. Jo išviešinimas – kur kas svarbesnis ir įdomesnis dalykas nei tai, kas jame rašoma. Čia galimos kelios versijos. Viena – tai padaryta tam, kad partija tiesiog sulauktų kuo daugiau dėmesio viešojoje erdvėje, ta erdvė būtų pazonduota. Kita – tai vidaus karų pasekmė, kai nutekinusioji pusė nori strategijos autorių ar autorius diskredituoti.“