Vilties prezidentu jau prieš metus pakrikštytas Gitanas Nausėda galiausiai pranešė savo sprendimą dėl kandidatavimo į prezidentus. Kaip teigė, apsisprendimą paskatino vidaus politikos intrigos.
Iki šiol ekonominiais klausimais pasisakydavęs G.Nausėda sako, kad santykiai su Rusija pragmatiški gali tapti, tik jei pati Krymą aneksavusi Rusija keistų veiksmus. Anot jo, tarp Lietuvą skaldančių klausimų – ir homoseksualų santuokos.
Tuo pat metu, kai G.Nausėda prie Vilniaus universiteto skelbė savo sprendimą, Biržų pilyje buvo pristatytas dar vienas būsimas kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis. Jį pristatė užpraėjusios kadencijos turtingiausiu Seimo nariu tituluotas dabartinis Biržų meras, tautininkų partijos vicepirmininkas Valdemaras Valkiūnas.
A.Juozaičiui širdį skauda dėl daugybinės pilietybės, kurios įteisinimui šiuo metu kaip tik ruošiama dirva Seime.
„Vis mažiau beveikia Konstitucija Lietuvos teritorijoje. Dėl dvigubos pilietybės išblaškys Lietuvą, neskatins reemigracijos. Tai yra apgaulė, tą reikia atvirai sakyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo filosofas A.Juozaitis.
Nacionalistiniu vadinamas tautininkų šūkis „Lietuva lietuviams“ A.Juozaičio neglumina.
„Aš nemačiau, kad šiame šūkyje rašytų, kad Lietuva – tik lietuviams. Ką šiuo metu įsivedė Izraelio parlamentas – Izraelis yra žydų valstybė. Labai griežtai įvesta, bet kažkodėl pasaulis dėl to nesijaudina. Aš nemanau, kad dėl mūsų švelnaus šūkio turėtų jaudintis. Akivaizdu sveikam protui, nebus Lietuvos – nebus globalios Lietuvos. Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Visur kitur pabirę grūdai. Jie suaugs svetimose dirvose ir viskas“, – teigė A.Juozaitis.
Anot politologų, du šią savaitę pasiskelbę būsimieji kandidatai į prezidentus skirtingi, tačiau juos vienija bendras bruožas – intelektuali kalba, kas rinkiminiu laikotarpiu gali tapti trūkumu.
„Kalbos ne tos, kurios lengvai priimamos paprastų žmonių. Manau, didžiausias iššūkis gali būti, kaip supaprastinti pareiškimus, retoriką, vengti intelektualių posakių. Jeigu tai bandys dirbtinai, gali atrodyti nenatūraliai ir tai nebūtinai turės teigiamą įtaką“, – sakė politologas Tomas Janeliūnas.
Tačiau kandidatai sako neužmiršę paprasto žmogaus, matantys kiekvieną rinkėją ir sunkią jo dalią. Filosofas A.Juozaitis akcentuoja teisingumo stoką, kurios nemato politinis elitas.
„Mes nebekuriame bendro gėrio valstybės. Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau. O visi kiti piliečiai taip pat yra palikti sau. Taip yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva“, – teigė A.Juozaitis.
Paprastą žmogų sako matantis ir ekonomistas G.Nausėda.
„Tikiuosi tyliosios Lietuvos palaikymo. Tai žmonės, kurie nedaugžodžiauja, nėra matomi televizijos ekranuose. Man nesvarbu, ar tie žmonės prijaučia kairiesiems, dešiniesiems ar centrui. Aš noriu būti žmogus, kuris ieškotų sutarimo“, – teigė G.Nausėda.
G.Nausėdą konservatorių partijos skyriai iškėlė kandidatu į prezidentus, tarp pasiūlytų kandidatūrų jis užėmė trečią vietą. Iš kovos pasitraukus Žygimantui Pavilioniui jis liko antras, tačiau abejoja, ar jam reikia partijos paramos.
Galutinį sprendimą dėl galimybės būti konservatorių partijos kandidatu jis paskelbs antradienį, tai paskutinis terminas, iki kurio partija laukia skyrių iškeltų kandidatų sprendimo.
„G.Nausėda pasirinko save paskelbti kaip nepriklausomą kandidatą ir jeigu konservatoriai nuspręs palaikyti, tai nebus konservatorių partijos kandidatas. Konservatoriai negalės pasisavinti G.Nausėdos kaip savo kandidato, tai bus kito nepriklausomo kandidato parėmimas ir partija bus šiek tiek nuošalyje. Matyt ir pats kandidatas nenorėtų būti siejamas tik su konservatorių partija“, – sakė politologas T.Janeliūnas.
Politologai jau seniai pastebėjo tendenciją, kad rinkėjai nekenčia politikų, todėl rinkdami politikus jie mieliau balsuoja už partijoms nepriklausančius kandidatus. Nepartinė yra ir daugiausia konservatorių partijos skyrių palaikymo sulaukusi buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„I.Šimonytė populiari Tėvynės Sąjungoje. 2009 m. buvo finansų krizė, ji buvo finansų ministrė ir ji turėjo labai aukštą reitingą, buvo trečia po prezidentės ir arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio. Sugebėti tokioje sudėtingoje situacijoje patraukti žmonių simpatijas yra didžiulis pliusas ir didžiulė galimybė“, – teigė sociologas Vladas Gaidys.
I.Šimonytė savo sprendimą dėl kandidatavimo atskleis antradienį, kol kas ji kalba tik užuominomis.
„Esu sakiusi, kad nustebino labai didelė partijos skyrių parama. Jie mano galimybes labai aukštai vertina, manimi tiki. Negali savo rankomis nužudyti žmonių tikėjimo ir turi tai apsvarstyti“,- teigė I.Šimonytė.
Tuo tarpu praeitą savaitę Seimas po svarstymo balsavo už Konstitucijos pataisą, kuri leistų į prezidentus kandidatuoti per apkaltą nušalintam prezidentui Rolandui Paksui. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, pritarti siūlymui turi ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Opozicija registravo siūlymą, kad R.Paksui būtų leista kandidatuoti tik Seimo rinkimuose.
„Turi būti įgyvendintas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Balsavome už įstatymą, kuris paraidžiui realizuotų Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Žmogui turi būti suteikta teisė kandidatuoti ir duoti Seimo nario priesaiką. Atsirado kitas projektas – ne tik į Seimo narius, bet ir į prezidentus. Šioje situacijoje manęs nejaudina užkulisiai. Mane jaudina, ar realizuojame Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ar dar padarome papildomą dovanėlę. Nemanau, kad reikia daryti kokias nors dovanėles“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
