– Kodėl dezinformacijos plitimui skirtą konferenciją pavadinote konsultacijomis? Gal siekiate praktiškai padėti kovoti su šiuo reiškiniu? – „Lietuvos rytas“ paklausė VPAI Europos saugumo programos vadovo Simo Čelutkos.
– Iš tiesų norėjome išsiskirti iš kitų konferencijų šia tema. Vilniuje vykusį renginį pavadindami konsultacijomis, kvietėme ekspertus ne vien kalbėti, kad egzistuoja dezinformacijos problema, bet ir svarstyti, kaip ją spręsti praktiškai.
Lietuvai, Ukrainai, kitoms mūsų regiono šalims tai seniai labai aktuali problema. Po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, dezinformacijos pavojų ėmė suvokti ir Vakarai. Netrukus jos poveikį visuomenei patyrė JAV per prezidento rinkimus. Tai išgyveno ir Vakarų Europos šalys.
Dabar jau niekam nereikia aiškinti, kodėl svarbu kalbėti apie dezinformaciją, bet iki šiol stokojame bendro sutarimo, kaip būtų galima kovoti su šiuo reiškiniu.
– Kalbėdamas apie dezinformaciją, aiškiai turite galvoje Rusiją. Bet ar šis reiškinys nėra gerokai globalesnis, apimantis visą pasaulį?
– Neabejotinai dezinformacija gerokai platesnis reiškinys nei Rusijos propaganda. JAV, Vakarų Europos šalys šia problema susidomėjo, kai vadinamoji „Islamo valstybė“ suviliojo į teroristų gretas daug jaunimo. Su dezinformacija galima sieti ir populistinių jėgų stiprėjimą Vakaruose.
Tačiau Lietuvai aktualiausia Rusijos skleidžiama dezinformacija, todėl mūsų konferencijoje šiai temai buvo skiriama daugiausiai dėmesio. Be to, į Vilnių atvyko daug ekspertų iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Latvijos, Estijos, o šios šalys pirmiausia susiduria su Kremliaus propaganda.
– Bet konferencijoje dalyvavo ir ekspertai iš kitų pasaulio regionų. Ar ir jie kalbėjo tik apie Rusiją?
– Diskusijos apėmė platesnes erdves. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis gerokai skiriasi nuo mūsiškės. Ši šalis kovoja su islamo radikalų, tokių organizacijų kaip „Hezbollah“, „Hamas“ propaganda ir dezinformacija.
Izraelis nuo pat įsikūrimo 1948 metais daugiausia dėmesio skyrė karinėms technologijoms, o ideologine kova mažai rūpinosi. Todėl kariniu požiūriu ši šalis stipriausia savo regione, bet neretai pralaimi kovą dėl žmonių širdžių ir protų. Izraelio priešams pavyksta įtikinti pasaulį, kad teisūs yra „Hamas“ ar „Hezbollah“ smogikai.
Tai pamoka ir mūsų regionui. Ukrainai savo teisumu lengviau pavyksta įtikinti Europos šalių elitą, bet daug sunkiau sekasi įrodyti plačiajai visuomenei, kad Rusija – agresorius. Mat Maskva dezinformacijai ir propagandai skiria milžiniškas lėšas, o Kijevui atsakyti tokio pat masto informacijos sklaida pernelyg brangu.
Todėl vis dar Europoje yra nemažai žmonių, manančių, kad rusai Donbase nuo 2014 metų kovoja su kažkokiais fašistais, kad Ukrainoje neva vyko pogromai prieš rusakalbius.
– Žinoma, ukrainiečiams nelengva deramai finansuoti atkirtį rusų dezinformacijai, bet žydams turbūt pakanka lėšų arabų propagandai atremti. Kodėl jiems nesiseka laimėti šios kovos?
– Izraeliui trukdė tai, kad ilgą laiką ši šalis visas pastangas nukreipė į karines galimybes duoti atkirtį, į gynybos technologijas, o informacinės kovos laukas buvo apleistas. Dabar žydai taip pat ima suprasti, kad reikia daugiau dėmesio skirti minkštosioms galioms, išlaikyti jų lygsvarą su karine jėga.
– Kokiomis priemonėms konferencijos dalyviai siūlo kovoti su dezinformacija?
– Be abejo, šiuolaikinių technologijų laikais neįmanoma visiškai užkardyti dezinformacijos, nes uždarius vieną televizijos kanalą ar tinklalapį, netrukus bus įkurtas naujas.
Vakarų visuomenėms svarbiausia kiek įmanoma daugiau dėmesio ir lėšų skirti piliečių savivokos, medijų raštingumo ugdymui. Juk daugybė žmonių tik perskaito rėksmingą antraštę ir jau linkę iš karto pritarti arba atmesti ja skelbiamą žinią, bet nesigilina į informacijos šaltinius, autorių patikimumą.
Tokias nuostatas įmanoma pakeisti aiškinant žmonėms, kaip veikia dezinformacija, kokie veikėjai ja užsiima, kokių tikslų jie siekia, taip pat išmokant pasitikrinti šaltinius, atskirti gandą nuo žinios.
Melas tik kurį laiką gali būti veiksmingas. Tarkime, Rusijai iš pradžių pavyko skleisti miglą, kad gal ne jos kariškiai numušė keleivinį lėktuvą MH17, bet dabar tuo mažai kas pasaulyje abejoja.
Tiesa galiausiai laimi, nes ji yra Vakarų pasaulio pusėje, tik reikia visoms šalims susitelkti duodant atkirtį dezinformacijai.
