Dienraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, jog net du šalies teismai paskelbė, jog VTEK net apskritus metus turėjo neteisėtą vadovą. Laikinuoju pirmininku buvęs Virginijus Kanapinskas, pasak teismų, negalėjo juo būti paskirtas, nes įstatymai griežtai ir vienaprasmiškai numato, kad, kol Seimas nepaskyrė naujo komisijos vadovo, jai laikinai vadovauti gali tik vyriausiasis amžiumi komisijos narys.
Tuo tarpu V.Kanapinskas yra pats jauniausias komisijos narys. Iš posto nuvirtus buvusiam komisijos pirmininkui Romui Valentukevičiui, kiti, vyresnieji, atsisakė vadovauti komisijai, taip „užleisdami“ vietą į postą V.Kanapinskui. Štai tokias etikos sargų vidaus manipuliacijas bei triukus teismai ir paskelbė neatitinkančiais įstatymų.
Tai įvyko teismams nagrinėjant net kelias bylas, kurias dėl savo atleidimo VTEK iškėlė buvęs jos aparato darbuotojas Mindaugas Siaurys.
Anksčiau tokios abejonės dėl V.Kanapinsko posto ir veiklos teisėtumo sklandė daugiausiai Seimo ir jo užkulisiuose. Tačiau dėl jų V.Kanapinsko Seimas nepaskyrė nuolatiniu komisijos pirmininku.
Pasirodžius „Lietuvos ryto“ publikacijai apie tai, šiuo klausimu buvo priverstas pasisakyti ir pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis tik skėsčiojo rankomis, dūsavo ir paskelbė, kad apskritai reikia keisti VTEK vadovo skyrimo tvarką.
Neatmestina, kad būtent tokia Seimo vadovo reakcija paskatino į sceną išbėgti pačią VTEK ir pagrindinį jos herojų, kurie paskelbė, jog „buvo paskelbta tikrovės neatinkančios informacijos, esą VTEK daugiau, kaip metus turėjo neteisėtą vadovą“.
„VTEK informuoja visuomenę, kad: 1) nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad V.Kanapinskas vadovavo VTEK neteisėtai; 2) nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas bent vienas laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjusio V. Kanapinsko įsakymas; 3) nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad VTEK, kaip kolegiali institucija, veikė viršydama įgaliojimus“, – taip dėsto valstybės etikos prievaizdai.
Teisybės – tik trupinėlis
Tačiau kokiu mastu tikrovę atitinka patys šie VTEK pareiškimai?
Net jei į juos būtų žvelgiama tik labai formaliai ir užsidėjus ankštus akidangčius, ir būtų galima sakyti, kad jie tikrovę atitinka tik iš dalies. Jei laikytume, kad galutinai teismų sprendimai įsiteisėja, kai jų nagrinėjamos bylos pareina visas instancijas, o į teismų sprendimus reikia griežtai žvelgti tik pagal tai, kokiu konkrečiu klausimu jie turi pasisakyti galutinėje nagrinėtos bylos išvadoje, tai gal ir būtų galima sakyti, kad antrasis ir trečiasis VTEK pareiškimo punktai išties atitinka tikrovę. Bet, pabrėžtina ir ironiška, ne pirmasis, kuris čia ir yra svarbiausias.
Išties, galutiniu ir neskundžiamu Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra panaikintas tik patį V.Kanapinską pavadavusio Edmundo Sakalausko (dabartinio nuolatinio VTEK vadovo) įsakymas atleisti M.Siaurį. Kitais klausimais M.Siaurio komisijai iškeltos bylos dar neperėjo visų apeliacinių instancijų ir stadijų.
Tačiau teismai juk savo sprendimuose pasisako ir kitais su byla susijusiais klausimais, kuriuos įvertina teisėtumo ir įstatymų požiūriu, o klausimas, ar V.Kanapinskas vadovavo VTEK teisėtai tuo metu, kai buvo tarnybine tvarka baudžiamas ir atleidinėjamas M.Siaurys, kaip bežiūrėsi – esminis.
O apie tai labai aiškiai ir konkrečiai kalbama net dviejų teismų sprendimuose, kuriais ir rėmėsi „Lietuvos rytas“. Tai – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas vienoje iš bylų ir galutinė bei neskundžiamas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT)sprendimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas vienareikšmiškai paskelbė, jog nėra jokių alternatyvų imperatyviai įstatymo normai, kad pareigas eitų vyriausiasis VTEK narys, kai nėra nuolatinio komisijos vadovo.
Pasak teismo, komisija negalėjo taip „paskirti“ V..Kanapinsko, kaip jį „pasiskyrė“, o taip padariusi viršijo savo įgaliojimus bei pati pažeidė komisijos veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Tuo tarpu pats V.Kanapinskas, pasirašinėjęs su M.Siaurio veikla susijusius įsakymus ir kitus dokumentus buvo „neįgaliotas asmuo“. Taigi, teismas paskalbė, jog naikina V..Kanapinsko įsąkymą dėl nuobaudos M.Siauriui.
Taškas – LVAT sprendime
Visus šiuos argumentus iš esmės žodis žodin atkartojo ir LVAT teisėjų kolegija, sprendusi kitą klausimą
„Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad laikinas VTEK pirmininko pareigų ėjimas visais atvejais, t. y. tiek paskirto VTEK pirmininko komandiruotės, atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, tiek apskritai nesant paskirto VTEK pirmininko, yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, nenustatant jokių su tuo susijusių išimčių.
Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog VTEK pirmininko pareigas jam laikinai negalint jų atlikti gali eiti tik paties VTEK pirmininko pavedimu paskirtas kitas VTEK narys, o susiklosčius situacijai, kai VTEK pirmininkas nėra paskirtas, laikinai jo pareigas privalo eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys”, – paskelbė teisėjų kolegija, kurią sudarė Stasys Gagys, Gintaras Kryževičius ir Virginija Volskienė.
Jie paskelbė, jog naikina įsakymą atleisti M.Siaurį iš pareigų, kurį pasirašęs E.Sakalauskas taip pat negalėjo būti laikinuoju VTEK vadovu.
Taigi, mažiausiai dviejų teismų sprendimuose – viename galutiniame ir neskundžiamame – yra aiškiai pasakyta, kad VTEK negalėjo vadovauti ne vyriausias jos narys, o to niekaip nekeičia jokios tuometinės politinės aplinkybės – kad Seimas nebuvo paskyręs nuolatinio komisijos vadovo.
Konkretūs teisiniai šių sprendimų padariniai, aišku, bus matyti dar tik ateityje. Juolab, kad tokie sprendimai iškelia gausybę sudėtingų klausimų, pakabinančių ore ne tik buvusį V.Kanapinsko postą, bet ir visus jo sprendimus, susijusius bent jau su administraciniu VTEK valdymu.
Tačiau visos komisijos veiklos, sprendžiant įvairius interesų konflikto atvejus, greičiausiai tai nepaveiks. Tik štai jos, kaip teisėtumo ir skaidrumo šventovės reputacija visi tokie viražai pakanda gana stipriai. Jei ne iš pamatų.
