„Pro akis negalėjo praslysti valdančiųjų vienas po kito sprendimai įvedinėti savo autoritarinį valstybės valdymo supratimą, paminant žodžio laisvę, ribojant galimybę tiriamajai žurnalistikai aiškinti galimus korupcijos atvejus, nedeklaruotus privačius interesus. [...]
Tyrimo komisija dėl LRT turėjo turbūt pagrindinį tikslą – atlikti finansinį auditą. [...] Galų gale išvados tapo politinės, tai yra „kaip mes valdysime nacionalinį transliuotoją, kaip paskirsime valdybą, kaip paskirsime tarybą ir labai gerai būtų, kad tai sutaptų su Seimo kadencija“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekviena nauja atėjusi valdžia galėtų performuoti LRT tarybą, valdybą ir turėtų įtaką turiniui.
Tokios tendencijos labai aiškiai rodo valdančiųjų autoritarines užmačias“, – LSDP tarybos posėdžio metu kalbėjo G. Paluckas.
LSDP pirmininkas neslėpė, kad jam užkliuvo neseniai konservatorių paskelbti planai apie partijos ideologinės krypties pokyčius.
„Konservatoriai pranešė, kad ruošiasi judėti į kairę. Tai jau skamba kaip anomalija. Jie pasakė daugiau – jie ruošiasi būti „žmonių partija“. Bet tam, kad būtum „žmonių partija“, reikia mylėti žmones. Tokios meilės tikrai nepastebiu“, – su šypsena veide kalbėjo G. Paluckas.
Jis priminė, kad kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis prabilo apie naujos, tautiškos partijos kūrimą. G. Palucko manymu, konservatoriai, kalbėdami apie ėjimą į kairę, turėtų, visų pirma, įvertinti A. Juozaičio planus kaip grėsmę jiems patiems.
Socdemų lyderis atmetė nuolat sklindančias kalbas, kad konservatorių metamorfozės gali reikšti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir LSDP koaliciją ateityje.
„Aš suprantu, kad jie (konservatoriai – LRT.lt) turi tam tikrą išskaičiavimą, tai yra skaičiuoja, galvoja apie 2020 metus, galvoja, kad jie sukairės, o mes esame čia, tai galbūt koaliciją galima bus suformuoti, tačiau apie tai nėra prasmės kalbėti ir apskritai sulieti kairę ir dešinę dėl politinio išskaičiavimo sulauktų nepritarimo.
Ragino prisiminti kitas nacionalines grėsmes
Savo kalboje G. Paluckas užsiminė ir apie LSDP programos atnaujinimą. Anot jo, programos gairės visuomenei bus pristatytos spalio viduryje.
„Mums reikės kalbėti apie kairiąją alternatyvą Lietuvai. [...] Valstybės paskirtis, valstybės turtėjimas turi būti matuojamas per tai, kiek sukuriama galimybių ir kaip talpina žmonių gebėjimus būti sveikais, raštingais, socialiais“, – apie svarbiausius LSDP programos aspektus užsiminė G. Paluckas.
Jis akcentavo, kad LSDP savo politika privalo mažinti socialinę-ekonominę atskirtį.
„Šiandien mes turime beveik 80 procentų bendrojo vidaus produkto, atitinkančio Europos Sąjungos vidurkį, tačiau lygiai taip pat turime vieną didžiausių atskirčių Europoje. 20 procentų, uždirbančių daugiausia, uždirba septynis kartus daugiau negu 20 procentų uždirbančių mažiausiai. Įsivaizduojate tokią disproporciją?“, – kalbėjo G. Paluckas.
LSDP vadovas neaplenkė ir Lietuvos gynybos finansavimo klausimo, dėl kurio socdemai sulaukė itin daug kritikos, mat LSDP tapo vienintele parlamentine partija, nepasirašiusia parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo didinimo.
„Turėjau atlaikyti nemenką dešiniųjų stovyklos spaudimą, tačiau atlaikyti ir kai kurių mūsų bičiulių partijos taip pat nemenką kritiką, kad remdamasis mūsų pačių apklausos duomenimis, rezultatais, pasakiau, jog įsipareigojimas dėl didesnio gynybos finansavimo turėtų būti svarstomas kontekste kitų nacionalinio saugumo grėsmių“, – atviravo G. Paluckas.
Jis stebėjosi, kad viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama karinėms grėsmėms, tačiau apie kitas grėsmės beveik nediskutuojama.
„Ekonominis nesaugumas, socialinis nesaugumas ir emigracija yra tos pačios nacionalinio saugumo problemos, kurios yra nacionalinio saugumo strategijoje“, – akcentavo LSDP lyderis.
Mato V. Matijošaičio ir „valstiečių“ tandemą
G. Paluckas LSDP tarybos posėdyje aptarė ir pokyčius kitose partijose. Jis neslėpė manantis, kad Liberalų sąjūdžio silpnėjimas ir Rolando Pakso pasitraukimas iš „tvarkiečių“ gretų gali pakeisti Lietuvos politinį paveikslą.
„Tvarka ir teisingumas“ visada buvo R. Pakso partija, bet dabar yra be R. Pakso. [...] R. Žemaitaitis liko, bet R. Pakso neliko. [...] Liberalai seniai yra suskilę į daugybę komitetų ir kyla klausimas, kaip jie pasirodys savivaldos rinkimai. Ar jie sugrįš į vieną kumštį? Nežinau. Ar R. Paksas, įkūręs naują judėjimą, sugrįš į „Tvarką ir teisingumą“? Nežinau. Ar A. Juozaičio galimai steigiama partija ar judėjimas prisidės prie politinės sistemos sveikatos, ar ją pagadins? Nežinau. Pamatysime“, – svarstė G. Paluckas.
Anot jo, politinės sistemos fragmentavimasis, partijų silpnėjimas pakeis ir kitąmet vyksiančių savivaldos, Europos Parlamento, prezidento rinkimus iš esmės.
„Daugelis įsivaizduoja, kad galima bus palyginti 2015 metų rinkimų rezultatus su 2019 metų būsimais rinkimų rezultatais. Politinės aplinkybės pasikeitė iš esmės. Komitetai dygsta kaip grybai po lietaus, nes jų reguliavimas yra kitoks. Bet tai, ką šiandien valdantieji daro, mėgindami kryžminti gyvatę su vėžiu, daro didžiulę politinę klaidą, bet daro tai su išskaičiavimu. Esu įsitikinęs, kad taip yra ruošiama dirva V. Matijošaičio ir „valstiečių“ tandemui ne tik Kaune, bet ir Vilniuje“, – kalbėjo G. Paluckas.
Poziciją dėl gynybos finansavimo įtvirtino rezoliucija
Šeštadienį LSDP taryba priėmė rezoliuciją, numatančią, kad Lietuva turi išlaikyti dabartinį krašto apsaugos finansavimo lygį gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir jo nedidinti.
„Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 procentus nuo BVP“, – teigiama dokumente.
Tokiu būdu LSDP įtvirtino savo poziciją, kurią paskelbė dar rugsėjį, kai nepasirašė parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo didinimo.
Rezoliucijoje LSDP skelbia įsipareigojimą siekti Europos Sąjungos (ES) vidurkio finansuojant socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis.
LSDP taryba šeštadienį taip pat sutarė, kad partijos pirmininką kitąmet rinks balandžio 24-27 d. tiesiogiai, visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu.
