Dūkšto miestelyje Ignalinos rajone dulksnojo, bet vienoje pagrindinių gatvių iš tolo švietė neseniai perdažytas baltas medinis namas.
Vartai atverti, o prie jų pasitiko šeimininkas.
Šviesiu melsvu megztiniu vilkintis, nuo statybinių kalkių pabalusiais tamsiais kroksais avintis žilstelėjęs šviesiaplaukis vyras juokėsi: „Kaip gyvenu? Su namais kariauju. Net neturiu kur kavos pakviesti.“
Šiame dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pervežtame ir iš medžiagų, nurinktų nuo seno pastato, suręstame name A.Širinskienės sutuoktinis dabar leidžia ir darbo dienas.
Prieš kelias savaites vyras kuriam laikui užvėrė savo automobilių remonto dirbtuvių Dūkšte duris, kad turėtų laiko tvarkyti namą. A.Širinskas viską daro pats. Pirmąjį darbų etapą jis tikisi baigti iki Vėlinių.
„Norite pažiūrėti?“ – paklausė A.Širinskas ir pakvietė į vidų.
Nedidelis dulkėtas kambarys dabar tuščias, tik ant prieangio sienos liko kabėti nedidelė nuotrauka senais rėmeliais.
„Tai – Mykolas Romeris, kurio vardu pavadintas universitetas Vilniuje“, – paaiškino šeimininkas.
42-ejų A.Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, iki rinkimų dvylika metų buvo šio universiteto Viešosios teisės instituto docentė.
Įprato retai matytis
Širinskai nuo pat vestuvių, kurios įvyko prieš du dešimtmečius, įprato bent kelias dienas per savaitę gyventi skyriumi. A.Širinskienė visuomet didmiesčiuose turėjo veiklos.
Moteris vis išvykdavo iš namų Dūkšte – ilgai studijavo Kaune ir Vilniuje, ėmė dėstyti, o galiausiai pateko į Seimą.
Elektriko profesiją įgijęs A.Širinskas penkiolika metų dirbo Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje, kol 2006 metais dėl sveikatos buvo priverstas palikti tarnybą.
Politikės sutuoktinis gauna buvusiam pareigūnui skirtą išmoką ir remontuoja automobilius – šio amato pats išmoko.
„Politika aš nelabai domiuosi. Agnės politinėms ambicijoms neprieštaravau, o pats į Vilnių važiuoti nenorėjau – ką ten veikti? Ir čia man veiklos – per akis.
Yra telefonas, internetas, su Agne pakankamai bendraujame, gerai sutariame – kitaip nebūtume tiek metų gyvenę“, – paaiškino A.Širinskas.
O gal žmona jį slepia nuo visuomenės? Pašnekovas nusikvatojo: „Ne, neslepia. Aš dirbu savo darbus, ji – savo. Nenoriu niekur lįsti.“
Dūkšto žmonės giria auksarankį automobilių meistrą A.Širinską. Amatą jis išmano ir nėra brangininkas.
Apšiurusiame mažame garažų pastate vienos šalia kitų – dvi automobilių dirbtuvės.
„Su kolega dirbame kiekvienas sau. Jis atlieka vienus darbus, o aš daugiau kėbulus remontuoju.
Darbo pakanka, nes atvažiuoja žmonių ir iš aplinkinių kaimų, Visagino.
Tik aš – kaip batsiuvys be batų“, – šyptelėjo A.Širinskas, modamas į sidabrinės spalvos nuosavą parūdijusį „Volkswagen“.
Kiemas pilnas rožių krūmų
A.Širinskienės senelių – žinomo Dūkšto mediko ir jo žmonos – buvusiame name A.Širinskas dažniausiai šeimininkauja vienas.
Dabar tas namas priklauso Seimo narės pensininkei motinai, bet ji, A.Širinsko teigimu, gyvena Vilniuje.
A.Širinskienei sostinėje yra skirtas būstas Seimo viešbutyje.
Ant Dūkšte remontuojamo namo langų stiklų priklijuoti sparnus išskleidę juodi paukščiai. Bet tai ne gandrai, tapę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos simboliu. Tie paukščių lipdukai skirti atbaidyti tikrus paukščius, nes jie vis atsitrenkdavo į langus.
Kieme skalijo vilkšunė Vėtra, turinti savo „namą“ – ant jos būdos pritaisytas toks pat numeris kaip ir ant didžiojo namo, tik su raide b.
Nors jau vėsus ruduo, visur pilna gėlių.
Svyrančių iš kabančių vazonų ir pasodintų pievoje.
Vienas A.Širinskienės pomėgių – auginti rožes, tačiau šių krūmų nuo gatvės nematyti.
„Norite pažiūrėti? – A.Širinskas pakvietė į kiemą. – Gražiausiai jos žydi birželį.“
Rožės dar sukrovusios daug žiedų, bet jau numetusios daugelį žiedlapių ir pageltusios.
Nušienautoje pievoje stovi kepsninė, tolėliau – nedidelis ūkinis pastatas.
Gyvenamojo namo kaminai – seni ir aprūkę, o stogui irgi reikia remonto.
„Bet šiemet jau nespėsiu stogo sutvarkyti“, – ištarė A.Širinskas.
„Gyvenate gražiai ir kukliai“, – kalbinau šeimininką. Jis nusijuokė: „Taip gyvena tie, kurie nevagia.“
Savaitė Dūkšte jam greitai prabėga, o savaitgaliais grįžta žmona. A.Širinskas patikino, kad ji – puiki šeimininkė: ką pagamina, viskas skanu.
Kartais į svečius užsuka A.Širinskienės partijos kolegų.
Seimo narė mėgsta ir siuvinėti, bet dabar šiam pomėgiui nebeturi laiko.
Prisiminė pažintį
„Gyvename normalų šeimos gyvenimą, bet matomės tik savaitgaliais“, – šyptelėjo A.Širinskas.
Širinskai vaikų nesusilaukė. „Taip jau išėjo“, – skėstelėjo rankomis politikės sutuoktinis.
Jie susipažino dar vaikystėje. A.Širinskienė yra pasakojusi, kad Pirmajai Komunijai rengėsi ne Dūkšte, o Švedriškės parapijos bažnyčioje, šalia kurios gyveno Arvydo Širinsko tėvai.
„Tai mes kaime taip ir susiėjome“, – kalbėjo A.Širinskas. Jis pats mokyklą lankė Utenoje, o Agnė – Dūkšte.
Buvo tyli, bet aktyvi
A.Širinskienė buvo pirmūnė. Geru žodžiu apie buvusią mokinę atsiliepė Dūkšto vidurinės mokyklos pedagogės.
42 metus šiai mokyklai atidavusi Natalija Skunčikienė, mokiusi būsimąją parlamentarę matematikos, prisiminė ją kaip stropią, pavyzdingą mokinę: „Ji buvo mandagi – niekada nepraeidavo nepasisveikinusi, nenusišypsojusi.“
33 metus Dūkšto mokykloje dirbanti Anastazija Židanavičienė, mokiusi Agnę muzikos, sakė, kad ji beveik nepasikeitė: „Po pamokos ji neskubėdavo iš klasės: parodydavo darbą ir klausdavo, ar gerai padarė.
Ir chorą vienu metu lankė – balsą turėjo vidutinišką, bet reikėjo, tai ir lankė.
Aš ją pamenu į kasą surištais ilgais plaukais. Buvę mokiniai po dešimties ar daugiau metų tampa neatpažįstami, o Agnė liko tokia, kokia ir buvo, su ta pačia šukuosena.“
Būsimoji Seimo narė dalyvaudavo visuose mokyklos renginiuose, bet nemėgino būti lyderė.
„Nemaniau, kad ji taps tokia ryški ir nuolat matoma. Agnė buvo aktyvi, bet ne žvaigždė“, – sakė N.Skunčikienė.
Jai pritarė ir A.Židanavičienė: „Mokykloje Agnė taip neatsiskleidė. Ji viską darė tyliai, ramiai, neišsišokdavo.“
Ne tik mokytojas, bet ir buvusius klasės draugus nustebino, kad A.Širinskienė pasuko į politiką ir sužibėjo Seime.
Viena jų šyptelėjo: „Televizoriaus ekrane nuolat matau buvusią savo klasės draugę ir tuo stebiuosi. Mokykloje ji buvo tyli, ne aktyvistė.
Įvairių mokslų olimpiados buvo jos arkliukas, bet ne vieša veikla.“
Nuo vaikystės buvo tikinti
Ištuštėjusioje Dūkšto mokykloje kadaise mokėsi per tūkstantį mokinių, o dabar jų ir šimtą sunku suskaičiuoti.
Mokyklos muziejuje buvusi A.Širinskienės muzikos mokytoja vartė albumus: „Šiuose – buvę pirmūnai, tai ir Agnė čia turėtų būti. Štai!“
A.Židanavičienė parodė trumpaplaukės mergaitės su spaliuko ženkleliu ant krūtinės nuotrauką.
Kitoje – mokinė ilgesniais plaukais, seginti didelį baltą kaspiną, o trečioje ji jau ilgais plaukais, ryši pionieriaus kaklaraištį.
A.Širinskienė yra pasakojusi, kad jos šeima buvo tikinti, tad ir ji nuo vaikystės tikėjo Dievą. „Nors mano senelis priklausė komunistų partijai, visa šeima praktikavome tikėjimą. Atsimenu žmones, kurie platino „Katalikų bažnyčios kroniką“.
Jie mūsų namuose palikdavo leidinius, kuriuos močiutė vyniodavo į drobinius ritinius ir slėpdavo namuose.
Niekas iš kaimynų neįtarė, kad taip galėtų būti“, – apie savo vaikystę yra pasakojusi A.Širinskienė.
Dūkšto mokyklą baigusi tuomet geriausiais pažymiais – penketais, gabi abiturientė pasirinko katalikų teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Jas bei gretutinę anglų kalbos ir literatūros specialybę baigusi įgijo bakalauro laipsnį.
Vėliau A.Širinskienė tame pačiame universitete įgijo ir pastoracinės teologijos magistro laipsnį, o apgynusi disertaciją tapo humanitarinių mokslų daktare.
„Pernai mačiau Agnę Vidiškių bažnyčioje, kai laidojome kunigą Kazimierą Meilų.
Agnė su juo artimai draugavo, palaikė, kai jį užklupo klastinga liga. Kunigas neturėjo artimųjų, tad ji prisidėjo organizuojant jo slaugą“, – pasakojo muzikos mokytoja A.Židanavičienė.
A.Širinskienė į buvusią mokyklą jau neužsuka.
Pernai mokykla minėjo 65 metų sukaktį, bet Seimo narės šventėje nebuvo.
Matė tik per televizorių
Dūkšte, nė tūkstančio gyventojų neturinčiame miestelyje šalia Visagino, stūkso medinė Šv.Stanislovo Kostkos bažnyčia ir Švč. Trejybės sentikių cerkvė.
Miestelyje visi vieni kitus pažįsta, nors čia dirba daug atvykėlių iš gretimų kaimų. Jie, kaip ir dauguma vietinių, tik viena ausimi girdėjo, kad garsioji Seimo narė – iš Dūkšto.
„Kažkas sakė, kad Širinskai nuo Dūkšto, bet daugiau apie juos nieko nežinau“, – bedante burna šypsojosi pusamžis dviratininkas.
„A.Širinskienė? Tokia Seime sėdi“, – ištarė lapus grėbianti moteris.
„Žinau tokią iš matymo, bet apsipirkti nebuvo. Bendruomenės šventėse irgi nematyti“, – tvirtino parduotuvės pardavėja.
„Televizoriuje matėme, o čia nebuvo atėjusi“, – antrino kitos parduotuvės darbuotojos.
„Žmonės pasakojo, kad ji prieš rinkimus prisistatydavo dūkštiečiams.
Tada ir sužinojau, kad yra mūsų kraštietė. O šiaip ji Vilniuje visą laiką būdavo.
Paskui sužinojau, kad ir vyras vietinis. Niekas čia nežinojo, kad jis jos vyras – vis vienas ir vienas būdavo“, – pasakojo Dūkšto seniūnijos socialinė darbuotoja Danguolė Drabatienė.
Miestelio gyventojai nepajuto, kad čia augusi ir namus turinti parlamentarė rūpintųsi Dūkštu.
„Bent aš tokios naudos nepajutau. Jeigu vykdavo kokie susitikimai, ji kartais atstovaudavo mūsų kraštui, bet dažniausiai tai darė čia išrinktas Seimo narys Gintautas Kindurys“, – sakė D.Drabatienė.
Gyventojai palieka miestelį
„Niekada ji čia nesirodo, – lyg kirviu nukirto pardavėja. – Prieš rinkimus buvo atėjusi prie mano namų, pasišnekėjome.
O dabar tik G.Kindurys rodosi. Nei parduotuvėje A.Širinskienę sutiksi, nei kur kitur. Ji tik mašina pravažiuoja. Gėles augina, jos vyras – geras meistras.“
Už A.Širinskienę keleriais metais vyresnė moteris didžiuojasi, kad kraštietė tapo ryškia politike.
Tačiau pardavėjai skaudu, kad Dūkštas merdi, o Seimo nariai nieko nedaro, kad į miestelius ir kaimus sugrįžtų žmonės.
„Kaimus reikia gelbėti. Aš likau Dūkšte, bet irgi noriu gyventi kaip miestietė – nueiti į kavinę ar kino teatrą.
Tik nėra kur. Per Kalėdas išeiname pasivaikščioti – trisdešimt metrų iki eglės ir atgal.
Aš savo keturiolikametį sūnų šeštą ryto keliu ir siunčiu į mokyklą Ignalinoje – už trisdešimties kilometrų. Dūkšto mokykloje – jokios popamokinės veiklos ir jokių būrelių“, – kalbėjo parduotuvės darbuotoja.
Moteris svarstė, kad A.Širinskienė, nors ir grįžta savaitgaliais, nejaučia Dūkšto pulso: „Ji čia negyveno, nematė, kaip viskas smuko ir griuvo.
Kaip užsidarė pieninė, duonos kepykla. Neliko nė vienos kavinės. Jaunimas arba geria, arba išvažiuoja. Vaikai gali nueiti tik į biblioteką.
Norėčiau, kad politikė bendrautų su mumis, spręstų mūsų problemas.“
Įstatymai gyvenimo nepakeitė
Apie tai, kad Dūkštas išsivažinėja, prasitarė ir A.Širinskienės sutuoktinis: „Mažai žmonių likę, jaunimas išvažiavo.
Kai kurie prasigėrė. Nedaug yra normalių žmonių.“
„Juk šis Seimas alkoholio kontrolės įstatymus sugriežtino. Ar tai nieko nepakeitė?“ – paklausiau A.Širinsko.
„Ką ten pakeis. Jaunimą gal pakeis, o tie, kurie gėrė, ir toliau geria. Žlugę žmonės.
Kurie nori, susiranda darbo. Yra įvairių darbų.
Ignalinoje – tik dirbk. Bet kai kurie nebenori dirbti, jiems lengviau iš pašalpų gyventi. 100 eurų gavo, ir gerai“, – kalbėjo parlamentarės vyras.
Visą straipsnį skaitykite šeštadieniniame „Lietuvos ryto“ numeryje
