R. Karbauskio iniciatyva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai parengė ir Seimui teiks svarstyti deklaraciją dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos vadovu.
„Pasipriešinimo okupacijai istorija yra verta didesnio istorikų ir visuomenės dėmesio. Tokie asmenys, kaip kovojančios Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, jo pavaduotojas ir vėliau faktinio vadovo pareigas likęs eiti Adolfas Ramanauskas-Vanagas, šlaikė savo ir valstybės orumą, priešinosi okupacijai ir kovojo dėl savo tėvynės ateities. Atitinkamai, turime įvertinti ir Adolfo Ramanausko – Vanago statusą po to, kai Jonas Žemaitis – Vytautas žuvo, nes po J. Žemaičio – Vytauto mirties jo pavaduotojas Adolfas Ramanauskas – Vanagas liko aukščiausiu Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio pareigūnu. Kito vadovo mūsų valstybė, tuo metu okupuota Sovietų Sąjungos, neturėjo,“ – pranešime cituojamas R. Karbauskis.
R. Karbauskis primena Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją – pamatinį konstitucinio lygmens okupuotos Lietuvos dokumentą, kuris kartu su kitais 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pamatą, įteisino Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdį – visuotinio ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją.
Seimo narys atkreipia dėmesį į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją ir į Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba „buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vadovaujanti šiai kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui mirus, buvo kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir tuo metu likęs gyvas aukščiausias už nepriklausomybę kovojančios valstybės pareigūnas, taigi, manytina, – ir faktinis okupantui besipriešinančios valstybės vadovas.
Kaip žinia, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija Prezidiumo pirmininkui suteikė daugelį kitų valstybės vadovo įgaliojimų, įskaitant įgaliojimus atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę vykdyti Respublikos Prezidento pareigas iki susirenkant Seimui. O Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis – Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1954 m. lapkričio 26 d. Būtent po šios datos kalbama apie jo pavaduotoją A. Ramanauską-Vanagą, kaip aukščiausią su okupantu kovojančios valstybės pareigūną.
„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo pareigas atliko garbingai, o būdamas priešo nelaisvėje nuo 1956 m. spalio 12 d. iki pat didvyriškos mirties 1957 m. lapkričio 29 d. liko ištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai. Atsižvelgiant į turimus duomenis, faktines aplinkybes bei tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kurio pamatus padėjo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, valstybė privalo įvertinti A. Ramanausko – Vanago faktinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – pranešime spaudai cituojamas R. Karbauskis.
Deklaracijos projektas Seime bus registruojamas antradienį, spalio 9 d
