„Profesinio mokymo planavime, organizavime ir kokybės valdyme dalyvaujant darbdaviams, profesinis mokymas taps efektyvesnis ir tiesiogiai atlieps atskirų regionų darbo rinkos specifiką, didės profesinio rengimo įstaigų veiklos skaidrumas ir atsakomybė. Augs profesinių mokyklų savarankiškumas – jos galės kaupti savo uždirbamas lėšas ir jas panaudoti kokybės didinimui: pavyzdžiui, įsigyti šiuolaikišką mokymui reikalingą įrangą, kelti mokytojų atlyginimus ir kitoms būtinoms reikmėms. Mokyklos taip pat galės užsidirbti parduodamos mokymo proceso metu sukuriamus produktus ar paslaugas“, – sako švietimo ir mokslo ministro patarėjas Marius Ablačinskas.
Planuojama, kad Lietuvoje registruotos verslo konfederacijos ir savivaldybių administracijos kaip dalininkai galės būti kviečiamos dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese.
Pertvarkius biudžetines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias, į jų veiklą dalininko teisėmis kartu su ŠMM galėtų būti įtraukiami darbdaviai, prisiimsiantys bendrą atsakomybę už mokymo įstaigos teikiamų profesinio mokymo programų pasiūlos atitiktį darbo rinkos poreikiams, už mokymo kokybę, už sąlygas mokiniams įgyti geresnį praktinį mokymą gamybos sąlygomis jų įmonėse, dirbant su naujausių technologijų įranga, už profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų stažuotes, už geresnį absolventų įsidarbinimą.
2017 m gruodžio mėn. Seimui priėmus profesinį mokymą reglamentuojančias įstatymų pataisų paketą, pradėta įgyvendinti profesinio mokymo sistemos pertvarka. Profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad iki 2019 m. sausio 1 d. visos biudžetinės profesinio mokymo įstaigos turi būti pertvarkomos į viešąsias.
Sprendimus dėl valstybės turto perdavimo ar investavimo į viešąsias profesinio mokymo įstaigas priims Vyriausybė.
Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos poreikiais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios profesinio mokymo įstaigos: iš jų – 42 biudžetinės, 25 – viešosios.
Kaip, lrytas.lt paprašyti, patikslino ŠMM atstovai, keičiantis profesinių mokyklų statusui, keičiasi ir finansavimas. Kaip nurodė ministerija, galimi trys finansavimo šaltiniai.
Pirmasis – ŠMM ir kitos valstybinės organizacijos, pvz., Darbo birža.
„Gali pačios profesinio mokymo įstaigos užsidirbti. Dalininkai gali finansuoti“, – antrąjį ir trečiąjį šaltinius nurodė ministerijos atstovai.
Iš valstybės biudžeto šiemet profesinėms mokykloms skirta apie 80 mln. Eur.
