Maršrutas - per neramias šalis
Senamiestyje prie paminklo motociklininkų judėjimo pradininkui, visų Lietuvos baikeriu tėvu vadinamam A.Poškai susirinkę klaipėdiečiai A.Mockų ir R.Bružą palydėjo į tolimą kelionę.
Bendražygiai dešimties metų senumo motociklu, prie kurio pritvirtintas lopšys, pasiryžę nuriedėti apie 15 tūkstančių kilometrų. Šis žygį jie skiria tarpukariu ne vien tiktai lietuvius nustebinusios įsimintinos A.Poškos kelionės motociklu nuo Baltijos iki Bengalijos 90-mečiui.
„Nebus taip, kad mūsų kelionė idealiai sutaps su A.Poškos ekspedicija. Stengsimės nenukrypti nuo jo pasirinkto maršruto, keliausime per Siriją ir kitas neramias Artimųjų Rytų ir Azijos šalis, kurias drebina kariniai konfliktai. Nesame savižudžiai, tad susidūrę su kliūtimis ieškosime aplinkinių kelių“, - kalbėjo A.Mockus.
Tarpukariu A.Poška su bendražygiu žurnalistu Matu Šalčiumi į kelionę nuo Lietuvos iki Bengalijos vienu motociklu leidosi lapkritį. Jo pasekėjai iš Klaipėdos išvyko šiek tiek anksčiau.
„Bus patogiau, kai vienas ekspedicijos dalyvis sėdės įsitaisęs motociklo lopšyje, o ne už bendrakeleivio nugaros. Galėsime susikrauti ir vežti daugiau mantos“, - šypsosi R.Bružas.
Pastatė paminklą keliautojui
Baikerių kelionė nusidrieks per Kaliningrado sritį, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Graikiją, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Siriją, Iraką, Iraną, Jungtinių Arabų Emyratus ir Indiją.
Klaipėdietis A.Mockus sakė, kad idėja pakartoti A.Poškos kelionę tarpukariu nuo Baltijos jūros iki Indijos vandenyno suspurdėjo jo galvoje, tačiau įkvėpimo jis sėmėsi skaitydamas iš R.Bružo parašytą knygą apie Lietuvos motociklininkų istoriją.
Pernai A.Mockus su bendraminčiais ir skulptoriumi Arūnu Sakalausku įgyvendino kitą projektą – senamiestyje šalia uosto, kur tarpukariu buvo įsikūręs pirmasis Lietuvos teritorijoje motociklininkų klubas „M.S.C.Memelland“, pastatė paminklą A.Poškai.
Kartu leidęsi į žygį iki per pasaulį iki Indijos A.Poška ir M.Šalčius vėliau išsiskyrė – pusiaukelėje palikęs likimo valiai susirgusį draugą žurnalistas netgi pardavė jo motociklą ir toliau keliavo vienas. Pakilęs iš ligos patalo A.Poška irgi pratęsė žygį.
Bengalijoje pasodins giles
A.Poška ir M.Šalčius savo nuotykius riedant motociklais per pasaulį aprašė ir išleido atskiras knygas (M.Šalčius. „Svečiuose pas 40 tautų“, A.Poška. „Nuo Baltijos iki Bengalijos“). Abi jos tapo skaitomiausiais lietuviškos kelionių literatūros bestseleriais.
A.Mockus mano, kad dviejų garsių tarpukario Lietuvos motociklininkų istorija šįkart nepasikartos - jo ir R.Bružo keliai neišsiskirs: „Seniai vienas kitą pažįstame, sutampa mūsų požiūriai į gyvenimą, santykiai – kuo puikiausi. Rimui teko padirbėti karo korespondentu karštuose regionuose, pravers ten jo sukaupta patirtis“.
Išlydėdami baikerius į kelionę artimieji ir draugai jiems spaudė rankas, fotografavosi, padovanojo rūkytų lašinių, ruginės duonos, netgi ąžuolo gilių, kurias vyrai įsipareigojo pasodinti Bengalijos žemėje.
A.Poškos duktė Laimutė Kisielienė žygeiviams perdavė tautinę juostą - prašė nuvykus į Indiją ja apjuosti vieną seną medį, jeigu jis ten dar auga, kurio paunksmėje kažkada ilsėjosi jos tėvas.
Į kelionę išlydėti su malda
Sėkmės keliautojams linkėjo ne tik prie paminklo A.Poškai susirinkę jų artimieji, draugai iš Vakarų Lietuvos baikerių klubų, bet ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, įteikęs vėliavą su Vyčiu.
Motociklą ir lopšį pašventinęs pranciškonų pasauliečių ordino narys Nerijus Čapas prieš kelionę drauge su susirinkusiais sukalbėjo maldą, žygeiviams padovanojo du Šv. Rašto tomelius.
Motociklininkai vežasi ir filmavimo kamerą, kad vėliau galėtų sukurti dokumentinę juostą apie savo kelionę.
Iš Klaipėdos Kaliningrado link išriedėjusius žygeivius iki Pagėgių miestelio lydėjo baikerių garbės eskortas.
Po kelionės vyrai į Lietuvą sugriš lėktuvu, o konteinerį su motociklu ir jų manta parplukdys laivas.
