Po nutekėjusios slaptos konservatorių strategijos – netikėtas liberalų atsakas

Konservatorių partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui lyg tarp kitko užsiminus, kad vertėtų partiją perkrikštyti nauju vardu – Žmonių partija, ir pavedus partijos darbo grupei parengti partijos atsinaujinimo gaires, Liberalų sąjūdžio stovyklos atstovai tokius konservatorių žingsnius suprato nedviprasmiškai.

Po nutekėjusios slaptos konservatorių strategijos – netikėtas liberalų atsakas.
Po nutekėjusios slaptos konservatorių strategijos – netikėtas liberalų atsakas.
pasirašymas eugenijus gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
pasirašymas eugenijus gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
pasirašymas , eugenijus gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
pasirašymas , eugenijus gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
seimas, eugenijus gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
seimas, eugenijus gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
seimas, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
seimas, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
seimas, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
seimas, Gabrielius Landsbergis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas, gabrielius landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Seimas, gabrielius landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Šimašius, liberalai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šimašius, liberalai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 29, 2018, 1:10 PM, atnaujinta Oct 29, 2018, 4:55 PM

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad buvę koalicijos partneriai konservatoriai juos paprasčiausiai ruošiasi suvalgyti.

Esą pagal parengtą strategiją konservatoriai netgi pasiryžę atsisakyti savo krikščioniškų vertybių, kurios dabar užkoduotos net partijos pavadinime, kad tik į savo pusę persiviliotų likusius ištikimus Liberalų sąjūdžio rinkėjus.

Anot liberalų, konservatoriai siekia tapti vienintele dešiniųjų pažiūrų partija arba partija slibinu, iki šiol sėkmingai prarijusia ne vieną partiją.

Sakoma, kad lietuvis džiaugiasi, kai dega kaimyno troba. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko E.Gentvilo, ši mintis dabar lipte limpa kalbant apie konservatorius.

Peno tokioms mintims davė neseniai nutekėjusi slapta konservatorių strategija, o dar labiau jas pakurstė G.Landsbergio mintis, kad partiją reikėtų perkrikštyti nauju vardu – Žmonių partija.

„Nutekėjo konservatorių strategija, kad dešinieji turėtų persigrupuoti, reikia palaikyti Remigijaus Šimašiaus dalyvavimą komitetu. Po to strategijoje nuskambėjo konservatorių prognozės Seimo rinkimuose, kur liberalams prognozuojama 0 mandatų, apie vienmandatininkus nešnekama.

Aš galvoju, ką galėtų planuoti konservatoriai, – jie galėtų planuoti, kad reikia praryti liberalus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė E.Gentvilas.

Tačiau Liberalų sąjūdis turi didelį trūkumą – jam pateikti įtarimai. Į koalicijos partnerius partija netinka, bet pavieniai nariai gali konservatoriams duoti naudos.

„Ant partijos šešėlis krinta, bet pavieniai nariai gana populiarūs. Lietuvoje yra išimtinai liberalios pakraipos elektorato, kurie ieško liberalių pažiūrų politikų. Tokių galime rasti Liberalų sąjūdžio gretose – tai pavieniai veidai, kurie pridėtų konservatorių partijai papildomų pliusų. Tai gali būti Petras Auštrevičius, Antanas Guoga, R.Šimašius, kuris turi šansų laimėti Vilniaus mero rinkimus.

Netgi praleidęs vieną kadenciją valdžioje, jis vis dar pakankamai populiarus politikas“, – sakė Karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas Vytautas Isoda.

P.Auštrevičius Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatu į prezidentus, jo vilioti nėra kaip. Kur kas patraukliau konservatoriams gali atrodyti Vilniaus mero R.Šimašiaus figūra. Jo narystė Liberalų sąjūdyje sustabdyta dėl sprendimo savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partija, o su komitetu.

„Esu liberalas pagal pažiūras, o kaip partija ar kas nors traktuoja, jų reikalas. Aš iš savo pusės padariau viską, kad būtų kuo subtilesnis ėjimas, ir šiuo metu yra klausimas, ar partijos vadovybei pakeliui, ar ne“, – teigė R.Šimašius.

Tačiau krikščionimis demokratais save vadinantiems konservatoriams nėra kaip kviestis liberalų po savo vėliava, todėl partijos perkrikštijimas nauju vardu būtų viena išeičių.

Jei pavadinime neliktų krikščionių demokratų, būtų galima perimti liberalų idėjas, kai vertinamas laisvas žmogaus pasirinkimas. Tai ypač susiję su pastaruoju metu aktualiu klausimu – šeimos apibrėžimu.

„Netgi mūsų kandidatų debatai parodė požiūrį į šeimą. Vygaudas Ušackas sako: „Aš už šeimą – vyro ir moters santuoką, taip pat šeimą, pagrįstą kraujo ryšiu.“ O kita kandidatė Ingrida Šimonytė elgiasi kitaip. Ji sako, kad šeimos yra įvairios, ir tu suprask, ką ji vadina šeima. Tas nutylėjimas ir visuomenę dirgina.

Žiūrint į europinį kontekstą, visuomenė ilgisi aiškiomis vertybėmis pagrįstos politikos, o ne slapukavimo ir manipuliavimo vertybėmis, – kai reikia, kalbu, kaip reikia, o kai reikia daryti, darau taip, kaip tuo metu patogiau“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys Valentinas Stundys.

Tuo metu konservatorių partijos pirmininkas siūlo jo pasiūlymo dėl naujo partijos pavadinimo nesureikšminti.

„Čia buvo svarstymas partijos viduje, jis nieko bendra su liberalais neturi. Mes pradėjome diskutuoti apie būsimus rinkimus ir programą. Manau, kad mūsų kryptis turi būti centro dešinė“, – teigė G.Landsbergis.

Krikščionių demokratų partija su Tėvynės sąjunga susijungė prieš 10 metų. Tačiau tuomet vertybe laikytas pavadinimas šiandien jau tapo trukdžiu. Lyg netyčia G.Landsbergio paleista mintis laikoma tik patikrinimu, kaip į pokytį sureaguotų krikščionių demokratų bendruomenė partijoje, kuri yra gana stipri.

„Buvo idėja keisti į Žmonių partiją, bet aš nematau, kuo blogai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Visuomenėje tai žinomas pavadinimas, ilgas, tuo mes esame išskirtiniai. Savo programa, vertybėmis, darbais reikia įrodyti, kad mes atstovaujame visiems, kiekvienam žmogui, nes to labai trūksta. Pagrindinė problema Lietuvoje – milžiniška socialinė atskirtis, ir niekas tuo nesirūpina. Mūsų partija ir turėtų atkreipti dėmesį, kad tai didžioji problema“, – teigė konservatorių prezidiumo narys Paulius Saudargas.

Tačiau su tokiu pavadinimu ne kiekvieną liberalių pažiūrų rinkėją priviliosi.

„Tradiciškai ir Liberalų sąjūdis, ir konservatoriai dalijasi tą patį elektoratą. Pasitelkę rinkimų strategiją konservatoriai gali privilioti rinkėjus iš liberalų partijos', – teigė politologas V.Isoda.

Belieka rinktis, kas svarbiau, – idėjos ar planuojama pergalė. Politologai jau seniai svarsto, kad, Liberalų sąjūdį užklupus nemalonumams, konservatoriams palankus metas telkti stiprų dešinįjį sparną. E.Gentvilas mano, kad toks ir yra konservatorių planas.

„Konservatoriai ima šnekėti apie plačią centro partiją – Žmonių partiją. Lyg jų vizijose atsiranda viena partija dešinėje. Galbūt Lietuvos politinės struktūros požiūriu ir racionalu turėti vieną dešinę partiją, bet reikėtų kalbėtis su pačiais konservatoriais. Jų galvose brandinama vizija – viena partija dešinėje, gal įskaitant ir liberalus. Natūralu, kad jie norėtų mus visiškai praryti, tai man visiškai suprantama“, – teigė E.Gentvilas.

„Ko E.Gentvilui nuogąstauti – jie patys save sėkmingai valgo ir diskredituoja. O kas po to liks ir kur likučiai pasitrauks, čia jų reikalas“, – atkirto V.Stundys.

Tėvynės sąjungos glėbyje ištirpo ne viena partija. Prie konservatorių 2003 m. prisijungė Lietuvos dešiniųjų sąjunga, 2004 m. – politiniai kaliniai ir tremtiniai, tačiau jie liko tik imitacija – partijos viduje jiems atstovauja jaunimas, tikroji tremtinė buvo nustumta. 2008 m. prie konservatorių prisijungė tautininkai, tų pačių metų viduryje pasirašyta susijungimo sutartis su Lietuvos krikščionių demokratų partija.

Konservatorių partijos darbo grupė dabar ruošia naują partijos strategiją. Politologas spėja, kad dešiniuoju slibinu konservatoriai rengiasi tapti iki 2020 m. Seimo rinkimų. Iki to laiko liberalai žada pakeisti pavadinimą, partijos vadovybę. Taip būtų galima atsikratyti neigiamo praeities šleifo ir tapti priimtinu konservatoriams partneriu.

„Iki 2020 m. partija bus reformuota. Koks bus pavadinimas, nežinau, dėl to turi sutarti plati komanda. Bet yra sutarimas, kad nedalyvauja tie asmenys, kurie praeityje dalyvavo aktyviai. Aš čia ir sau taikau. Turi ateiti jaunimas, kurio mes turime ir nenurašome“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Gentvilas.

Tačiau politologai sako, kad konservatorių partijos lyderiui vienam sutelkti dešinįjį politinį sparną būtų per sunku, be to, liberalų rinkėjui reikėtų pasiūlyti alternatyvų veidą. Ir tokį konservatoriai esą yra nusižiūrėję – ekonomistą Gitaną Nausėdą.

„Jungimosi proceso pradžioje reikėtų vienijančio politiko, kuris nebūtų partinis. O prezidento rinkimai – geras kontekstas. Jeigu abi partijos susitelktų aplink G.Nausėdą antrajame ture, tai galėtų būti vienijantis veiksnys“, – sakė V.Isoda.

Tačiau būtų naivu tikėtis, kad konservatorių vadovas lengvai perduotų lyderio vadžias.

„Aš nė kiek neabejoju, kad G.Landsbergis lyderystės neatiduos. Turėtų atsirasti superpolitinis dydis, kuris galėtų jį persverti. O tuo galėtų tapti tik prezidentu tapęs žmogus. Tačiau žmogui, kuris tampa prezidentu, neišeina tapti partijų formavimo lyderiu – tai galėtų būti G.Nausėda, kuris prezidentu netampa, bet gražiai pasirodo, užima antrąją vietą ir nori dalyvauti politikoje. Bet jis turi susitaikyti su mintimi: pralošiau prezidento rinkimus – reikia atsiduoti G.Landsbergio globai“, – teigė E.Gentvilas.

Apie kandidatavimą į prezidentus paskelbęs G.Nausėda leidžia suprasti, kad antraeilis vaidmuo politikoje jo nevilioja.

„Mano tikslas – dalyvauti prezidento rinkimuose. Atsarginių planų nesvarstau. Niekada negali sakyti „niekada“, bet aš, kaip prezidentas, norėčiau atnešti daugiau santarvės, konstruktyvumo ir aiškesnio suvokimo, kur link turėtų judėti Lietuva. Ji turėtų judėti gerovės valstybės link. Kitų tikslų ir alternatyvų šiuo metu nesvarstau“, – sakė G.Nausėda ir pridūrė vien apie politiką negalvojantis.

Naujausių apklausų duomenimis, konservatorių partija šiuo metu turi didžiausią rinkėjų palaikymą – už juos balsuotų beveik 18 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Liberalų sąjūdį palaiko kiek daugiau nei 5 proc. rinkėjų – jų nuomonė dėl šios partijos jau ilgą laiką nesikeičia.

„24/7“ – sekmadieniais 21 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?