Priminsiu: Vilniaus strateginis planas iki 2020 metų buvo parengtas ir patvirtintas 2001 metais, o 2010 m. tikslintas. Taigi po gerų metų Vilnius bus kaip tas didelis laivas be kompaso atviroje jūroje, kur vyksta pasaulio miestų konkurencinės lenktynės dėl gyvenimo kokybės, investicijų, žmonių ir žinomumo. Pats laikas pradėti mąstyti, kur Vilnius plauks ir kokio mes visi čia gyvenantys miesto norime. Kokia Vilniaus ateities vizija?
Vilnius nėra atnaujinęs ir kito dokumento – Bendrojo plano, kurio sprendiniai buvo patvirtinti 2007 m. ir galiojo iki 2015 m. Naujasis Bendrasis planas buvo pradėtas rengti 2014 m., tačiau darbai užsitęsė ir geriausiu atveju jis bus tvirtinamas tik kitais metais. Pasirodo, kartais vėlavimas gali būti naudingas ir atsirado galimybė Vilniaus strateginį bei Bendrąjį planus parengti ir patvirtinti kartu – 2019 m. pabaigoje. Tai būtų tvirtas pagrindas Vilniaus miesto ateities darbams planuoti.
Vilniečiai ne tik žinotų, bet ir dalyvautų kuriant miestą. Investuotojams būtų aišku, kur ir kaip plėtosis miestas, kokia veikla skatinama, o kokia – ne. Tai didintų konkurencingumą ir mažintų korupciją. Kokia kultūros, sporto ir pramogų ateitis, kaip pasiekti kiekvieną vilnietį, nesvarbu, kurioje vietoje jis gyvena.
Naujausi mokslo išradimai ir laimėjimai stipriai paveiks miestų gyvenimą. Tam būtina ruoštis – robotikos ir dirbtinio intelekto atradimai stipriai keis darbo rinką. Vienos darbo vietos išnyks, tačiau atsiras naujų galimybių – ir tam reikia ruoštis dabar. Vilniuje paslaugų centruose yra apie 15 tūkst. darbo vietų, kurioms dirbtinio intelekto plėtojimas įtakos turės jau po penkerių metų.
Gyvybės mokslų laimėjimai leis gyventi kur kas ilgiau, todėl atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Žmonės nebeišeis į pensiją sulaukę 65 metų ir mielai imsis naujos veiklos ir dar mokysis.
5G ryšys ir daiktų internetas, savavaldės mašinos ir naujos mobilumo paslaugos iš esmės keis viešąjį transportą miestuose ir mūsų įpročius keliauti mieste. Išvardijau tik keletą iššūkių, kurie laukia mūsų ir mūsų miestų.
Laimės tie miestai, kurie bus pasiruošę pasitikti ateitį, o dar tiksliau – patys ją ir atsives. Pirmoji strateginio plano „Vilnius 2035“ diskusija, kuri vyko Gedimino pilyje, parodė, kiek daug žinių ir patirties turi žmonės.
Švietimo atstovai sako, kad kokybiškas švietimas yra įmanomas tik mokyklose, kuriose moksleivių bus ne daugiau nei 500–600. Dabar mokyklos Vilniuje turi ir po 1200 mokinių. Tai gal užsibrėžkime tikslą, kad 2035 m. Vilniaus mokyklos būtent tokios ir būtų. Mažintume ir spūstis, nes mokyklų tinklas būtų tankesnis ir mažiau reikėtų vežioti vaikus po visą miestą.
Dalijimosi automobiliais ir pavėžėjimo paslaugos, kaip rodo pasaulio miestų patirtis, stipriai keis viešojo transporto paslaugas. Gal tikslinga tokias paslaugas priskirti prie viešojo transporto paslaugų ir įtraukti į bendrą mobilumo planą ir dabar leisti „CityBee“, „Spark“ ar panašias paslaugas teikiančioms įmonėms, jų klientams naudotis A juostomis.
Geras siūlymas pastatyti skirtingose Vilniaus vietose bent 4 vaikų ir jaunimo užimtumo centrus su baseinais (pavyzdys – Konstitucijos pr.), kuriuose būtų skirtos patalpos įvairiems būreliams – kuo arčiau namų, kad būtų patogu ir saugu nueiti.
Vilnius planavo įrengti mieste modernų gatvių apšvietimą. Jį atnaujinant tam tikrose vietose, kur fiksuojamas didesnis nusikalstamumas, apšvietimo lempose galėtų būti sumontuota į triukšmą ar pagalbos šauksmą reaguojanti įranga, kad policija tiksliai žinotų, kur atvažiuoti.
Sudėkime visus pasiūlymus į vieną vietą ir po diskusijų parenkime Vilniaus veiksmų planą, kurio dalimi jausimės kiekvienas iš mūsų. #Vilniusmąsto – kviečiame mąstyti ir idėjas paversti mūsų ateitimi dabar. Ir čia, Vilniuje.
