Apie tai, kad ši politinė jėga jau laidojama ir lieka tik uždegti žvakę, daugelis prabilo po to, kai šią savaitę oficialiai išsiskyrė partijos ir buvusio jos vedlio, dabartinio Vilniaus mero R.Šimašiaus keliai.
Pastarajam pristačius savo rinkimų komitetą ir jo programą automatiškai buvo sustabdyta jo kartu su bendražygiais narystė Liberalų sąjūdyje.
Tai numatė ankstesnis partijos valdybos sprendimas.
Partijos vadovybei iššūkį metė visi sostinės liberalai. Nenuostabu – šiam skyriui vadovaujanti Seimo narė A.Armonaitė yra R.Šimašiaus augintinė ir globotinė.
Taigi merui penktadienį paskelbus, kad jis išeina iš Liberalų sąjūdžio, juo pasekė ir A.Armonaitė, taip pat pasitraukianti iš partijos frakcijos Seime.
Negana to, su Liberalų sąjūdžiu atsisveikino Vilniaus vicemeras L.Kvedaravičius.
Akivaizdu, kad partija sostinėje neteko savo branduolio. Taigi sutrikusios Liberalų sąjūdžio vadovybės padėtis – dar labiau nepavydėtina nei anksčiau.
Juolab kad bėda viena nevaikšto, ypač pas liberalus. Mat Vilniaus pavyzdžiu pasekė Varėnos liberalai – vadovaujami partijos vicepirmininko A.Kašėtos trenkė durimis.
Tokių planų turi ir kiti liberalų skyriai.
Žvelgiant į tokį byrėjimą kyla klausimas: ar liberalioji rinkėjų stovykla ateityje vėl turės tokią vienijančią jėgą, kokia dar visai neseniai buvo ši partija? Vargu.
Aišku, buvę partijos nariai, dabar mutuojantys į rinkimų komitetus siekdami valdžios savivaldoje, prieš Seimo rinkimus gali pamėginti kurti ir naują partiją. Pirmiausia tai, atrodo, darys R.Šimašius su kompanija. Bet tai tik didins sumaištį.
Liberalų sąjūdžio ir liberalų partijos faktiškai nebėra – taip šią savaitę pareiškė socialdemokratų vedlys G.Paluckas, pats siekiantis sostinės mero posto.
Ironiška, kad tai konstatuoja atstovas politinės jėgos, kuri pati skilo ir smuko panašiai kaip liberalai.
Kairiųjų perspektyvos galbūt nėra tokios apverktinos kaip liberalų, vis dėlto šiai kadaise galingai partijai artimiausiu metu žaisti elitinėje politinėje lygoje vargu ar realu.
Tiesa, G.Paluckas, nesugebėjęs tapti naujuoju kairiųjų lokomotyvu ir kelrode žvaigžde, šią savaitę kartu su bendražygiais mėgino rinkėjams parodyti, kad socialdemokratai kupini naujų idėjų, – kalbėjo, kaip mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę.
Tik ar tai įpūs naujos gyvybės kairiesiems?
Vienvaldžiai valdžios šeimininkai valstiečiai, dairydamiesi į kairę ir į dešinę, regis, turėtų tik homeriškai kvatotis.
Bet gal ne dabar? Mat jų sode, atrodo, sunoko dar vienas obuolys, pasirengęs bumbtelėti nuo partijos medžio.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas V.Bakas vėl prapliupo atvira kritika partijos vedliui R.Karbauskiui, taip pat jo dešiniajai bei kairiajai rankai ir kaklui A.Širinskienei.
Politikas valstiečių vadovus vėl pliekė už tai, kad savo „parlamentiniais tyrimais“ jie tik lipa ant galvos teisėsaugai ir specialiosioms tarnyboms, kartu tik norėdami keršyti oponentams, siekia pažaboti LRT, apskritai valdo autoritariniais metodais.
Kartu NSGK pirmininkas kalbėjo apie kažkokias „raudonas linijas“, prie kurių jis ir valstiečiai esą artėja, taip pat apie savo ambicijas siekti Vilniaus mero posto.
Jeigu V.Bakas taps tik dar vienu valstiečių frakcijos dezertyru, prisijungsiančiu prie „mišrūnų“ ar konservatorių, nuo to R.Karbauskiui nei šilta, nei šalta.
Tai niekaip nekeis valstiečių pozicijų Seime ar frakcijos vidaus stiprybės.
Tačiau visai kitas reikalas, jei R.Karbauskį viešais ultimatumais gąsdinantis ar pareiškimais apie savo „bendražygius“ lyg ir šantažuoti mėginantis svarbaus Seimo komiteto vadovas kalba ne tik savo, bet ir, pavyzdžiui, premjero S.Skvernelio vardu.
Jei V.Bako, kuris pas valstiečius atėjo būtent kaip S.Skvernelio kompanijos narys, kalbos rodo paaštrėjusią premjero ir partijos vadovo priešpriešą, valstiečių popieriai prieš kitų metų rinkimus – irgi ne iš gerųjų.
Ar tik neteks Naisių kunigaikščiui pačiam imtis atsakomybės ir, pastūmus į šalį net patį premjerą, pakilti į kovą dėl prezidento karūnos?
O pagrindiniai valstiečių priešai vis labiau į dvipartinį ringą panašėjančiame mūsų politikos lauke – konservatoriai savo kandidatą į šią karūną turėtų paskelbti jau šį savaitgalį.
Galima prognozuoti, kad laimės daugelio partijos elito atstovų aiškiai remiama I.Šimonytė, o jos konkurentas V.Ušackas liks už borto.
Tačiau ir šioje stovykloje pasigirdo kalbų apie skilimą, o jas viešai ėmė varinėti I.Šimonytės rėmėjas V.Landsbergis.
Patriarchas ėmė gąsdinti, kad pralaimėjęs V.Ušackas gali išsivesti iš konservatorių gretų savo rėmėjus ir kartu su nepartine publika sukurti naują partiją.
Greitai pamatysime, ar tokios V.Landsbergio šnekos – tik dar viena agitacija už I.Šimonytę, ar jos turi pagrindo.
Bet kokiu atveju sklando ir tokių prognozių: pralaimėjęs rinkimus V.Ušackas paskelbs, kad jie nebuvo sąžiningi, ir pabandys prezidento posto siekti savarankiškai.
Jeigu taip atsitiktų, ramybę dešiniajame politiniame sparne būtų galima tik sapnuoti.
Daugelis konservatorių bus priversti blaškytis svarstydami, ar verta skaidyti dešiniųjų rėmėjų balsus tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės.
